Žmonėms Alberto Droso rafinuotos užšalusių žiedų nuotraukos paprastai atrodo gražios. Ir kaip gi galėtų būti kitaip? Pavasario nubudinti pumpurai ir spalvingi žiedai, įamžinti tobulai skaidraus ledo įkapėse, lyg būtų sustojęs laikas. Elegantiškai įrėminti, su įmantriomis detalėmis – tai pati meistriškiausia gamtos fotografija, nuo kurios neįmanoma atplėšti akių. Tačiau grožį čia įžvelgia ne visi.
„Nemažai žmonių tai liūdina, – juokiasi Albertas. – Jiems atrodo, kad žiedai miršta. Bet tai ne tiesa, nes iš tikrųjų ledas juos apsaugo nuo žūties.“ Ir jis teisus, nes tais žiedais, kurie buvo užfiksuoti Nyderlanduose, Neder-Betuvės vaismedžių soduose, labai gerai rūpinamasi. „Pavasarį, kai augalai tik pradeda žydėti, temperatūra naktį gali nukristi labai žemai, – aiškina Albertas. – Augintojams tai jokia naujiena, todėl jeigu laukiama šalnos, jie apipurškia augalus vandeniu, kad ant jų susidarytų ledo sluoksnis. Jeigu jų neapsaugos ledas, šalnos jie neatlaikys.“
Ir kas galėjo pagalvoti, kad sodininkystė gali būti toks įdomus fotografijos objektas! Pačiam Albertui tai buvo tikrų tikriausia naujiena – nors jis yra pagarsėjęs savo peizažais ir gamtos nuotraukomis, makrofotografija pradėjo domėtis visiškai neseniai. „Per COVID karantiną pradėjau ieškoti naujų dalykų, kuriuos galėčiau fotografuoti pernelyg nenutoldamas nuo namų, – aiškina jis. – Todėl nusprendžiau su savo fotoaparatu „Alpha 7R IV“ išbandyti „Sonyׅ“ objektyvą FE 90 mm f/2,8 „Macro G OSS“. Nuo to ir prasidėjo ši atradimų kupina kelionė. Ir nors tam reikėjo žengti vos kelis žingsnius į savo sodą, rekomenduočiau ten leistis kiekvienam fotografui.“
Bet žiedai jam nėra visiškai naujas dalykas. „Dažnai žiedus renkuosi kaip foną, fotografuodamas platesnius kraštovaizdžius, arba darau jų portretus naudodamas teleobjektyvus, – aiškina jis. – Bet galimybė fotografuoti iš taip arti man buvo nauja ir visiškai mane pakerėjo. Todėl kai mano draugas užsiminė man apie lede užšalusius žiedus Betuvėje, bemat leidausi ten.“
Tačiau rasti užšalusių žiedų nėra taip paprasta, tam reikia laiko. „Kaip ir makrofotografija apskritai, šis procesas yra lėtas, reikalaujantis kruopščios atrankos ir kompozicijos, – sako Albertas. – Viską apsunkina tai, kad tokiai fotografijai būtina šalna ir žydintys vaismedžiai, o tai pasitaiko vos kelias savaites per metus. Be to, net ir palankiai susiklosčius aplinkybėmis, tenka paieškoti tikrai gero kadro, nes makroobjektyvas išryškina net ir menkiausius trūkumus!“
Todėl Albertui tenka gerai paieškoti fotografijai tinkamo objekto, bet ir tai dar ne viskas. „Tada dar bent 20 minučių sugaištu ieškodamas tinkamo kampo, be to, labai daug kas priklauso nuo fono, kuris yra nei kiek ne mažiau svarbus už tai, ką matome pirmame plane. Pasirinkus tinkamą foną puikiai išryškėja net ir vienintelis žiedas.“
Albertas mėgsta eksperimentuoti su įvairiomis kompozicijomis, tačiau dažniausiai fotografuoja auštant dienai, nes aušra suteikia fotografuojamam objektui „tą gražų, švelnų, švytintį apšvietimą, – sako jis. – Tačiau vieną iš savo mėgiamiausių kadrų nufotografavau praėjus trims valandoms po saulėtekio, nes būtent tas apšvietimas padėjo man pasiekti kontrastą tarp geltonų žiedų ir giedro, žydro dangaus. Vėlgi, negali laukti per ilgai, kitaip visiškai ištirps ledas.“
„Naudodamas FE 90 mm makroobjektyvą galiu užfiksuotą kiekvieną smulkiausią tų sudėtingų objektų detalę, ir tai yra nepaprasta. Norisi fotografuoti dar ir dar.“ Žinoma, kaip ir visada fotografuojant iš labai arti, toms detalėms būtinas labai tikslus fokusavimas, o tam Albertas ypatingu būdu naudoja fotoaparatą „Alpha“.
„Aš tam naudoju jutiklinį ekraną, – aiškina jis, – kuriuo nustatau bendrąjį fokusavimo tašką, tada fotoaparato mygtuku įjungiu „Alpha 7R IV“ fokusavimo sustiprinimo funkciją. Ekrane atsiranda taikiklio kryžiukas – atrodo visai kaip šautuvo taikiklis vaizdo žaidime, kuriuo nusitaikau būtent į tą tašką, kurį noriu išryškinti labiausiai, paprastai į žiedo kuokelį. Tai labai paprastas ir efektyvus būdas, prieinamas su šiuo fotoaparatu.“
Dar vienas nepaprastai svarbus veiksnys užtikrinant vaizdo ryškumą, kai fotoaparatas laikomas rankose, yra „Sony“ technologija „SteadyShot“, kurios tinkamas veikimas priklauso ir nuo „Alpha 7R IV“ jutiklio, ir nuo 90 mm makroobjektyvo. „Šis objektyvas leidžia užfiksuoti svajingą, nesufokusuotą foną, tačiau visa kita yra puikiai sufokusuota ir nepriekaištingai ryšku. Optinis „SteadyShot“ stabilizavimas ir 5 ašių vaizdo stabilizavimas fotoaparato viduje čia atlieka labai svarbų vaidmenį, – aiškina jis. – Bandžiau fotografuoti be šios technologijos, ir skirtumas buvo nenusakomas,“ – tęsė Albertas.
„Galima ištisas valandas fotografuoti gėlių lauką, išbandyti vis naujas kompozicijas, derinti jas iki smulkiausių detalių, kai žinai, kad tavo pastangos tikrai atsipirks. Makrofotografija paprastus dalykus paverčia nepaprastais, tačiau pasirinkus prastos kokybės įrangą, visas procesas, užuot teikęs pasitenkinimą, gali erzinti. Todėl labai džiaugiuosi, kad su manimi visada yra mano „Alpha 7R IV“.“
„Einu iš proto dėl tobulo kadro“
