Erso uola, virš kurios matomas Paukščių Takas

Dangaus kūnai

Stefan Liebermann

Astrofotografija, naktiniai peizažai, peizažai prieblandoje... Galite vadinti juos visaip, tačiau vienas juos vienijantis dalykas yra kompleksiškumas. Šiuos vaizdus įamžinti nėra paprasta. Viskas priklauso nuo tinkamai pasirinkto laiko, vietos, pastangų, tinkamos įrangos ir, žinoma, nuo įgytų techninių įgūdžių.

naktį į ežerą besiliejantis vanduo su danguje matomomis žvaigždėmis

Naktinio dangaus specialistas Stefanas Liebermannas praleido daugybę valandų po žvaigždėmis. Norint sukurti tokius vaizdus kaip Stefano, svarbi ne tik vieta, bet ir tinkama technika bei įranga. Pagrindinis sunkumas – sujungti ilgas ekspozicijas, kuriose matomos naktinio dangaus detalės ir Žemės sukimasis. Tokiu būdu žvaigždės formuoja šviesos uodegas ir neatrodo tokios ryškios, kaip žiūrint plika akimi.

„Paprastai, – pasakoja Stefanas, – naudojame „500 taisyklę“, kad nustatytume, kiek laiko gali trukti ekspozicija, kol bus matomos šviesos uodegos. Tai reiškia, kad 500 turite padalyti iš naudojamo objektyvo židinio nuotolio. Pavyzdžiui, naudojant FE 24 mm f/1.4 GM objektyvą, maksimalus ekspozicijos laikas būtų apie 20 sekundžių. Ir turėčiau fotografuoti naudodamas ISO 3200 arba 6400, kad gaučiau norimą ryškumą. Tai labai apriboja galimybes, todėl ekspozicijos laikui pratęsti naudoju žvaigždžių sekimo priemonę.”

Naujausiam darbui Stefanas naudojo savo patikimą α7 III. Nustačius fotoparatą su žvaigždžių sekimo priemone, jis lėtai pasukamas, kad atitiktų žemės sukimąsi, „ir tai leidžia man pailginti ekspozicijos laiką iki dviejų minučių ar ilgiau“, – sako jis. „Užfiksavus atskirą pirmo plano žemės ekspoziciją, belieka tik jas abi sujungti.“

naktį radijo teleskopo tarpduryje stovintis vyras

Yra ir kitų privalumų. „Kai naudojate žvaigždžių sekimo priemonę, neturite taip plačiai atverti diafragmos, – jis aiškina, – tad galite fotografuoti naudodami f/2.8 ar f/3.5 diafragmą, kuri puikiai tinka ryškumui padidinti, ir taikyti mažesnius ISO nustatymus, pvz., 800 ar 1000. Su sekimo priemone taip pat galite naudoti tokius objektyvus, kaip FE 16–35 mm f/2.8 GM, kuriais lengviau kadruoti vaizdus. Pradėję naudoti sekimo priemonę, greitai prie jos priprasite ir lengviau atliksite daugybę su statinėmis astronominėmis nuotraukomis susijusių techninių dalykų, tokių kaip šimtų ekspozicijų sujungimas.

naktį ant uolų formacijos dykumoje stovintis vyras

„Alpha“ kamerų EVF taip pat Stefanui praverčia fokusuojant vaizdą.

Gerai sufokusuoti žvaigždes naudojant plačią diafragmą visada buvo tikras iššūkis, – pasakoja jis, – tačiau naudojant tokį EVF, kaip mano „Alpha“ rinkinys, tai yra kur kas lengviau. Tiesiog suvedate labai didelį ISO ir tada tiesioginėje jutiklio peržiūroje aiškiai matote žvaigždes ir Paukščių Taką, tad lengvai galite sufokusuoti vaizdą rankiniu būdu.“

ant uolos gulintis ir į žvaigždes žiūrintis vyras

„Galų gale, fotografuojant tokius peizažus apima nuostabos jausmas, kurį turėtų patirti kiekvienas peizažų fotografas“, – tiki Stefanas. „Daugelis žmonių praleidžia laiką skaitydami ar kalbėdami apie tai, – sako jis, – bet patys to nedaro! Man šis jausmas yra nuostabiausias. Taip pat gaunu papildomos motyvacijos, nes dažnai tai yra grupinė veikla, kurios metu einame su draugais į žygius ir fotografuodami kalbamės. Man patinka juos rodyti savo scenose, tokiose kaip, pavyzdžiui, šis vaizdas, nes tai prideda žmogiškumo ir padeda pajusti dangaus didybę.“

Stefanui yra itin svarbu įamžinti tokius vaizdus, nes dėl šviesos taršos šiauriniame pusrutulyje vis sunkiau užsiimti astrofotografija. „Manau, kad tokie kadrai yra tikrai svarbūs“, – sako jis. „Galbūt per 50 metų šviesos tarša ir gyventojų skaičius taip padidės, kad nebematysime dangaus. Labai svarbu, kad žmonės žinotų, kaip gražiai jis atrodė.“