„Kaskart atsidūrus Arktyje, apima grynos nuostabos jausmas, kuris niekaip neišblėsta“, – sako Mickaëlis Peralta, gamtos fotografas, siekiantis padėti kitiems branginti laukinę gamtą, kurioje „šie didžiuliai, atviri kraštovaizdžiai ir įkvepiantys gyvūnai suteikia ramybę, vienatvę ir retą bei galingą giedros pojūtį.“

Tris savaites trukusi Mickaëlio kelionė į užšalusią rytinę Grenlandijos pakrantę buvo seniai išsikeltas asmeninis tikslas, kuris visiškai pateisino jo lūkesčius. „Daug kartų keliavau po Norvegiją, Farerų salas, Islandiją ir Svalbardą, tad Grenlandija man atrodė tarsi paskutinė dėlionės dalis“, – aiškina jis. „Prisijungiau prie ekspedicijos laivu „Polarfront“ – buvusiu meteorologinių tyrimų laivu, pastatytu aštuntajame dešimtmetyje. Jis buvo apie 55 m ilgio, bet pakankamai mažas, kad galėtų įplaukti į atokiausius fiordus. Kelionė vyko Arkties vasarą, tad galėjau visiškai pasinerti į aplinką maudydamasis šalia laivo 1 °C ar 2 °C temperatūros vandenyje.“ „Vis dėlto net ir tais šiltesniais mėnesiais vienas stipriausių tos kelionės prisiminimų yra laivo korpuso laužomo jūrų ledo garsas“, – prisimena jis. „Ledo traškėjimas ir girgždėjimas – vienas intensyviausių ir nepamirštamų pojūčių, kokius esu patyręs. Tai taip svetima pašaliečiams ir taip būdinga tai vietai.“

„Šio projekto tikslas buvo atskleisti vis dar nepaliestos laukinės gamtos didybę, – tęsia Mickaëlis. – Plaukėme per vietoves, kurių dauguma žmonių niekada nėra matę, o ką jau kalbėti apie apsilankymą jose. Grenlandija, ypač jos rytinė pakrantė, yra itin sunkiai pasiekiama, todėl norėjau parodyti kraštovaizdžius, kurie vis dar yra išties laukiniai ir nevaržomi.“ „Kelionė leido man pažvelgti į šią neįtikėtiną vietą dokumentikos stebėtojo, ne tik laukinės gamtos ir peizažų fotografo, akimis“, – sako jis. „Lankėmės Grenlandijos kaimelyje, kuris apsuptas beveik 80 km besidriekiančio jūrų ledo ir didžiąją laiko dalį buvo visiškai izoliuotas. Leisdamas dienas su bendruomene ir fiksuodamas jų kasdienybę, pradedi geriau suprasti gyvenimą tokioje atskirtyje ir priklausomybę nuo medžioklės norint prasimanyti maisto.“

Grenlandijos aplinka ir laukinė gamta per Mickaëlio kelionę atsiskleidė visu gražumu, o per tas tris savaites visa tai susijungė į įspūdingus prisiminimus. „Susitikimai su Arkties gyvūnija, ypač baltaisiais lokiais, visada labai jaudina“, – prisimena jis. „Viena tokia akimirka leido man iliustruoti nuostabią tų atšiaurių vietovių geologiją. Pamatėme virš mūsų ant ochros ir rudos spalvos uolų stovintį baltąjį lokį – šis vaizdas puikiai simbolizavo tų aukštųjų platumų charakterį.“

Kiti Mickaëlio mėgstamiausi kadrai – stūksančių salos ledkalnių nuotraukos. „Atrasti tokio dydžio ledkalnius buvo vienas pagrindinių mano tikslų lankantis Grenlandijoje“, – aiškina jis. „Jų mastas gerokai pranoko tai, ką paprastai matau Svalbarde. Tarp saugančių fiordų šlaitų jūra dažnai būna neįtikėtinai rami, todėl juos galima fotografuoti lygiame vandenyje, sukuriant minimalistinę atmosferą net ir naudojant didelį užrakto greitį.“

Mickaëlio noras dalytis šiomis nepaliestomis vietomis ir nepakartojamais susitikimais iš dalies kyla iš jo paties pažinties su laukine gamta, o patirti gamtos stebuklai neabejotinai padarė įtaką jo fotografijos keliui. „Viskas pasikeitė per neįtikėtiną kelionę į Oregoną beveik prieš dešimtmetį“, – aiškina jis. „Tai buvo mano pats pirmasis fotografinis nuotykis: 15 dienų kelyje, gyvenant maksimaliu tempu tik su vienu draugu fotografu. Ta kelionė viską pakeitė – aistra fotografijai gimė tuo pačiu metu kaip ir meilė didelėms atviroms erdvėms.“ „Šiandien fotografijos ir laukinės gamtos derinys suteikia man gilų fizinės ir dvasinės laisvės pojūtį“, – tęsia jis. „Tokios kelionės kaip ši į Grenlandiją man yra meditacijos forma, būdas vėl susijungti su tuo, kas esminga, bet svarbiausia – tai mano galimybė perduoti tą buvimo gamtoje jausmą. Gamtos pasaulio grožis paskatino mane tyrinėti vis daugiau, tad noriu, kad ir kiti pajustų tą patį įkvėpimą.“

Norėdamas savo nuotraukoms suteikti spontaniškumo ir dramatiškumo, Mickaëlis išvystė savitą fotografavimo stilių, pasitelkęs „Sony“ fotoaparatus ir objektyvus. „Mano tikslas – viename vaizde papasakoti kelionės istoriją ir akimirksniu perteikti žiūrovui savo patirtas emocijas“, – aiškina jis. „Visas nuotraukas darau laikydamas fotoaparatą rankose, nenaudoju filtrų ir paprastai keliauju tik su vienu fotoaparato korpusu bei dviem ar trimis objektyvais. Man apie 80 proc. vaizdo gimsta fiksavimo akimirką, o likusi dalis suformuojama vėliau apdorojant, be to, dirbu su sąmoningai ribota spalvų palete, kuri natūraliai traukia prie šiaurietiškos aplinkos.“ „Tokioje kelionėje daug nuotraukų daroma nuo laivo denio, o tai kelia techninių iššūkių net ir esant ramiems vandenims“, – tęsia jis. „Kadangi laivas nuolat juda, labai sunku dirbti naudojant lėtąjį užraktą, todėl dažniausiai renkuosi nuostatas nuo 1/250 sek. iki pat 1/8 000 sek.“

Čia labai praverčia „Sony“ vaizdo stabilizavimo technologija „SteadyShot“, esanti tiek fotoaparatų korpusuose, pavyzdžiui, šioje kelionėje Mickaëlio naudotame „Alpha 7R V“, tiek objektyvuose, ir padedanti kompensuoti laivo judėjimą. „Šioje kelionėje atradau „FE 28-70mm f/2 GM“, kuris kartu su mano turimu „FE 300mm f/2.8 GM OSS“ tapo dviem dažniausiai naudotais objektyvais“, – sako jis. „28–70mm objektyvas buvo neįtikėtinai naudingas fotografuojant iš mažesnių „Zodiac“ valčių per trumpas išvykas netoli ledynų“, – aiškina Mickaëlis. „Jis labai universalus, itin šviesus ir pasižymi išskirtine vaizdo kokybe, o 300 mm objektyvas leido išskirti laukinius gyvūnus, pavyzdžiui, baltuosius lokius, avijaučius, poliarines lapes ir kiškius, taip pat glaudžiai kadruoti ledkalnius, tarsi daryčiau jų portretus.“ „Kadangi tiek daug dėmesio skiriu aukščiausiai įmanomai vaizdo kokybei pasiekti pačiame fotoaparate, „Alpha 7R V“ man yra akivaizdus pasirinkimas“, – sako jis. „Jis itin greitai reaguoja, yra lengvas ir turi išskirtinę automatinio fokusavimo sistemą, o didelė raiška puikiai tinka mano didelio formato spaudiniams. „Sony“ serijos „G Master“ objektyvai palaiko šį našumą, pasižymi išskirtiniu ryškumu, kontrastu ir natūraliu vaizdo perteikimu, todėl galiu kurti tobulus vaizdus tiesiog vietoje.“

Mickaëliui Arktis yra nuolat jį įkvepianti mūza. „Viena didžiausių mano vilčių ateities ekspedicijai – praleisti kelias savaites ar net mėnesius gyvenant tradiciniame Grenlandijos kaimelyje ir išties užfiksuoti jų gyvenimo būdą“, – baigia jis. „2026 m. taip pat grįšiu į Svalbardą, kad patirčiau žiemos pabaigą. Viskas bus balta, tylu ir atšiauru.“ „Kiekvienas metų laikas siūlo ką nors kita, o kiekviena kelionė yra visiškai naujas atradimas, suteikiantis tą patį vaikišką smalsumo jausmą. Mano „Sony“ įranga padeda išlaikyti tą jausmą dar ilgiau.“