du balti drugeliai, įsitaisę ant stiebų

Kaip aš fotografuoju | Laukinės gamtos fotografavimas pavasarį ir vasarą

Petaras Sabolas

Man pavasaris ir vasara reiškia naują pradžią. Pradeda ryškėti pirmųjų gėlių spalvos, ypač mane džiugina drugeliai ir laumžirgiai. Nepaprastai mėgstu gyvūnus ir laiko praleidimas su jais gamtoje man yra neišsenkantis laimės ir įkvėpimo šaltinis, tačiau makrofotografijai mielai renkuosi drugelius ir laumžirgius. Taip pat myliu paukščius, kurie labai aktyviai suka lizdus ir maitina savo jauniklius. Iš esmės mane įkvepia viskas, kas skrenda.

Kai visą savo dėmesį sutelki į objektą, lengva pamiršti, kad fotografuojant laukinius gyvūnus, kaip ir bet kokioje kitoje fotografijoje, yra svarbi šviesa. Dėl to, norint išgauti geriausią šviesos kryptį ir intensyvumą, labai svarbu pasirinkti tinkamą dienos laiką. Nuo šviesos priklauso ne tik fiksuojamas objektas, bet ir tai, kaip atrodys nuotraukos fonas.

baltas drugelis, tupintis ant oranžinio stiebo © Petar Sabol | Sony α7R IV + 100mm f/2.8 Macro | 1/30s @ f/9.0, ISO 400

Taip pat svarbu oras. Aš nuolat kovoju su vėju. Vėjas yra didžiausias visų makrofotografų priešas. Kai fotografuoji daug kartų padidinęs vaizdą ir naudodamas mažą diafragmą, kad užfiksuotum kuo didesnį lauko gylį, menkiausias vėjo gūsis gali pajudinti fotografuojamą objektą ir sugadinti galbūt visai neblogą nuotrauką.

Šiuo metu fotografavimui naudoju „Sony Alpha 7R IV“, tačiau kartais pasiimu ir „Alpha 9 II“. Makronuotraukoms pritvirtinu „Sony FE 90m f/2.8 G Macro“ objektyvą arba trečiosios šalies 180 mm makroobjektyvą su adapteriu. Jei fiksuoju paukščių kadrus, naudoju „Sony FE 200-600 mm G“ arba, jei pasiseka, kartais pasiskolinsiu puikųjį „FE 600mm f/4 G Master“ objektyvą.

vabzdžio akis iš labai arti © Petar Sabol | Sony α7R IV

Savaime suprantama, kad mano daromoms makronuotraukoms būtinas trikojis. Norėdamas išgauti gerą lauko gylį, fotografavimui naudoju f/8 arba f/11 diafragmą ir bandau išlaikyti ISO 100 ar 200 jautrumą. Tada užrakto greitis dažniausiai būna nuo 1/5 iki 1/50 sek. Nepaisant puikios automatinio fokusavimo sistemos, paprastai fokusuoju pats ir naudoju padidintą kameros vaizdą, kad fokusavimas ir lauko gylis būtų tiksliai toks, kokio noriu.

Fiksuodamas makrovaizdus dažnai naudoju ir elektroninius fokusavimo bėgius, kad galėčiau padaryti kelis vaizdus iš šiek tiek skirtingų fokusavimo plokštumų. Tada, naudodamasis programine įranga, galiu sukurti „sluoksniuotą“ vaizdą, kuriame visas objektas bus sufokusuotas, o fonas išliks neryškus. Tam reikia, kad viskas – fotoaparatas, vabzdys ir tai, ant ko jis tupi – išliktų visiškai nejudančioje būsenoje. Būtent todėl labai svarbu, kad diena būtų visiškai nevėjuota.

Geriausias patarimas, kurį galiu pasiūlyti fotografuojant lauke – rinktis dieną, kai vėjas ramus ir atsikelti anksti bei padaryti nuotraukų ryte, tekant saulei. Esant žemesnei temperatūrai vabzdžiai judės daug lėčiau ir greičiausiai kaitinsis ryto saulės spinduliuose, kad sušildytų savo kūną. Be abejo, ankstyvą rytą taip pat būna puikus apšvietimas, galbūt net šiek tiek rūko ar rasos lašų, ​​kurie gali pagyvinti fono vaizdą.

skrendantis paukštis sodriai žaliame fone © Petar Sabol | Sony α9 II + FE 600mm f/4 GM OSS | 1/4000s @ f/4.0, ISO 4000

Norint fotografuoti skrendančius paukščius, reikia praktikos ir gerai žinoti savo fotoaparatų automatinio fokusavimo sistemą. Tiek „Alpha 7R IV“, tiek „Alpha 9 II“ turi neįtikėtinas automatinio fokusavimo sistemas: pirmoji ją sujungia su 61 milijono pikselių skiriamąja geba, kad galima būtų užfiksuoti kiekvieną detalę, o antroji – leidžia fotografuoti iki 20 kadrų per sekundę greičiu.

du skrendantys oranžiniai paukščiai © Petar Sabol | Sony α9 II + FE 600mm f/4 GM OSS | 1/3200s @ f/4.0, ISO 2000

Fotoaparatus nustatau AF-C režimu, užfiksuoju „L“ arba „Zone“ fokusavimo taškus, kad būtų vietos sekti paukščio judėjimą. Tada fotografuoju nepertraukiamu „Hi+“ režimu. Vėlgi, naudojant „Sony Alpha 9 II“ tai atitinka iki 20 kadrų per sekundę. Ši sąranka leidžia man užfiksuoti įvairius kadrus ir judesius paukščiui skrendant. Taip pat galima keisti ekspozicijos nuostatas, iš kurių, akivaizdu, svarbiausia yra užrakto greitis. Jis užtikrina, kad nuotraukos nebūtų išsiliejusios, todėl visada nustatau bent 1/2000 sekundės užrakto greitį ir palieku maksimalią diafragmos nuostatą. Tada galiu nebijodamas palikti įjungtą „Auto ISO“ jautrumo nuostatą, nes žinau, kad tiek „Sony Alpha 7R IV“, tiek „Alpha 9 II“, net padidėjus jautrumui, skleidžia labai mažą triukšmą. Todėl galiu būti užtikrintas, kad užfiksuosiu greitai judantį paukštį skrydžio metu su visomis reikiamomis detalėmis.

Atrinkti gaminiai

Petar Sabol

Petar Sabol | Croatia

„Visada stengiuosi, kad mano nuotraukos atrodytų kuo geriau, nesvarbu, kiek laiko tai užtruks ir kiek pastangų reikės“

Susijusios istorijos

Prisijunkite, kad gautumėte „α Universe“ naujienlaiškį

Sveikiname! Sėkmingai užsiprenumeravote „α Universe“ naujienlaiškį

Įveskite tinkamą el. pašto adresą

Atsiprašome! Įvyko netikėta klaida

Sveikiname! Jūs sėkmingai užsiprenumeravote