„Tulžius įsimylėjau dar 2013 m., – sako laukinių gyvūnų ir gamtos ekspertas Petar Sabol, – pirmiausia tiesiog stebėjau jų elgesį prie tvenkinio, esančio šalia kaimo Mala Subotica Kroatijoje, paskui mokiausi juos užfiksuoti fotoaparatu“.
Petar atsidavimas ir techniniai įgūdžiai labai akivaizdžiai matosi jo darbuose. Nors kaip ir bet kurio puikaus laukinių gyvūnų fotografo, nepastebimo buvimo gamtoje įgūdžiai yra jo darbo esmė, jam reikia įrankių, kuriais galėtų pasikliauti. Dabar jis fotografuoja fotoaparatu „α7R IV“; „Alpha“ serijos fotoaparatus ir objektyvus jis naudoja nuo pat jų atsiradimo.
Petar, fotografuojantį žiemą prie mažų tvenkinių, ežerų ir kanalų susirinkusius maitintis tulžius, ypatingai žavi paukščių spalvos ir judesiai. „Jie išties yra nepaprastai puikus fotografijos objektas, – jis aiškina, – kadangi jų spalvos bežiūrint į juos gali pasikeisti nuo tamsiai mėlynos iki žalsvai melsvos ir žydros priklausomai nuo kampų ir šviesos. Ir jie tokie įdomūs savo medžiojimo stiliumi... jų nejudrumas, tada preciziškai tikslus nėrimas. Nepaprastai gražu vien stebėti, tačiau juos fotografuoti yra visiškai kitoks iššūkis.“
Tulžio tviskančias plunksnas tikroviškai perteikia fotoaparato „α7R IV“ didelės raiškos jutiklis, nepriekaištingai ryškiai užfiksuojantis kiekvienos plunksnos stiebą ir šoninę šakelę. Tačiau, žinoma, visi šie pikseliai nieko nereiškia, jei paukštis neryškus arba kadre yra toks mažas, kad negalima tinkamai juo pasigrožėti. Petar susidoroja su tuo pasirinkdamas reikiamą AF režimą ir objektyvus, užpildydamas kadrą fotografuojamu objektu ir įsitikindamas, kad fotografuoja juos akių lygyje, nustatęs puikų balansą su švelniu nepriekaištingai sulietu fonu.
„Kompozicija man svarbi, – jis aiškina. – Ir nors „α7R IV“ turi jutiklį, leidžiantį smarkiai apkirpti, man patinka naudoti jį visą, jei galiu!“
Daug paukščių kadrų užfiksuojami naudojant labai ilgus teleobjektyvus, tačiau Petar dažnai mieliau fotografuoja vidutinio ilgio teleobjektyvais, pvz., FE 70-200mm f/2.8 GM OSS ir FE 135mm f/1.8 GM, pasitikėdamas savo maskavimosi menu, leidžiančiu gerokai priartėti. „Kai kalbama apie neriančio paukščio kadrus, tai reiškia, kad reikia būti arti vandens linijos, – jis aiškina. Ir kai bandžiau tai daryti naudodamas superteleobjektyvą, buvo sunkiau sekti paukščius, nes nerdami jie juda labai greitai. Be to, kuo ilgesnius objektyvus naudojate, tuo labiau pastebimas kiekvienas judesys, todėl sunkiau užtikrinti gerą ryškumą. Tačiau jei atsiduriate labai arti ir turite kantrybės, galite fotografuoti netgi trumpu portretiniu teleobjektyvu, pvz., 85 mm.“
„Kantrybė – pagrindinė sudedamoji dalis, – tęsia Petar. – Ir ne tik fotografavimo metu: reikia į tą pačią vietą grįžti ne kartą ir tikrai investuoti laiko į fotografuojamą objektą. Reikia geros slėptuvės ir geros maskuotės, kad būtų lengviau priartėti ir paukščių nesutrikdyti. O būnant slėptuvėje gali tekti laukti kelias valandas iki jie pasirodys arba gali nepavykti išvis nieko pamatyti. Tačiau kartais būna ir atvirkščiai: kai tik atsiduri slėptuvėje, jie jau beveik virš tavęs.“
Fotoaparate „α7R IV“ yra keletas esminių režimų, užtikrinančių, kad Petar pavyks užfiksuoti laukiamą kadrą, kai susiklostys palankios aplinkybės. „Tylus užraktas yra būtinybė, – sako jis. Juk nenorite, kad kas nors suneramintų fotografuojamą objektą ar jį išgąsdintų. Fotografuodamas AF-C režimu, aš užfiksuoju mažą fokusavimo tašką į objektą ir seku jį realiu laiku sekimo režimu. Jis veikia taip greitai ir tiksliai, kad galiu pasitikėti puikiu sufokusavimu kiekvieną kartą fotografuodamas, net kai fotografuoju plačiai atidaręs objektyvo diafragmą. Be to, norėdamas užsitikrinti, kad užfiksuosiu tobulą paukščio formą jam neriant, arba puikų sukeltų purslų kadrą, visada fotografuoju 10 kadrų per sekundę greičiu. Žinau, kad kokybė tokia, jog galiu fotografuoti nustatęs didelį ISO jautrumą ir taip pat užfiksuoti objektą, tad dažnai fotografuoju nustatęs ISO 1600, ISO 3200 ar didesnį jautrumą. Mažesnį jautrumą nustatau tik tuomet, kai fotografuoju tupintį ir besiilsintį paukštį: tuomet ir aš pats galiu atsipalaiduoti!“
Tad koks yra visus šiuos privalumus turintis fotoaparatas „α7R IV“ lyginant su jo anksčiau naudota „Sony“ įranga?
„Su kiekvienu nauju fotoaparatu atsiranda patobulinimų, man atveriančių naujų fotografavimo galimybių, – jis sako. Ir kalbu ne tik apie nuotraukos kokybę, ISO efektyvumą ir dinaminį diapazoną, bet apie dalykus, išties padedančius man reaguoti į objektus, pavyzdžiui, didelis AF taškų skaičius, išplėstinio fokusavimo sekimo režimai, tylusis fotografavimas ir „SteadyShot“ vaizdo stabilizavimas.“
Koks Petar galutinis verdiktas? –„Vienas malonumas dirbti tokiu fotoaparatu.“
„Visada stengiuosi, kad mano nuotraukos atrodytų kuo geriau, nesvarbu, kiek laiko tai užtruks ir kiek pastangų reikės“
