Šveicarijos kalnai ir Alpių miškai būtų įspūdingas fonas bet kokiai istorijai. O režisieriaus Fredžio Makdonaldo (Freddy Macdonald) debiutiniame filme Plyšusi siūlė („Sew Torn“) jie tampa trijų atskirų istorijų fonu. Brolių Coenų tikroviškų siužetų, kuriuose veiksmas vyksta kaimo vietovėje, įkvėptame drąsiame F. Macdonaldo trileryje siuvėja, kuri per nepavykusį narkotikų sandėrį pavagia lagaminėlį, susipainioja savo pačios siūluose. Filmavimo aikštelė ir kėlė gamybinių iššūkių, ir pasižymėjo stulbinančiais vaizdais.

„Camerimage“ ir Lokarno kino festivaliui atrinktas filmas Plyšusi siūlė buvo sukurtas pagal 6 minučių trumpametražį filmą, kurį Makdonaldas kūrė kartu su operatoriumi Sebastianu Klingeriu (Sebastian Klinger), o kai atėjo laikas filmuoti pilnametražį filmą, jis nusprendė dar kartą bendradarbiauti su Klingeriu.

„Fredis jau nuo pradžių turėjo aiškią šio projekto viziją“, – sako Klingeris. – Ir aš žinojau, kad man, kaip operatoriui, tai ypač patiks, nes šiame filme itin svarbus vaidmuo teko spalvoms. Filmavome tris siužetines linijas, kiekvienai iš kurių buvo priskirta pagrindinė spalva siekiant pabrėžti filmuotos medžiagos apdorojimo pasirinkimus ir spalvų redagavimo procesą. Tai buvo nepaprastai įdomus iššūkis!“

Alfonso Cuarono (Alfonso Cuaron) filmas Žmonių vaikai („Children of Men“) tapo pagrindiniu projekto vizualiniu orientyru, o Macdonaldą ir Klingerį įkvėpė to filmo platūs kampai, kadrai, nufilmuoti kamerą laikant rankose, ir stambūs personažų planai. Anksčiau filmavęs su įvairių tipų kino kameromis, Klingeris žinojo, kad galinga ir kompaktiška kamera „Sony FX6“ pasižymės vaizdo kokybės ir patvarumo deriniu, kurio reikia sudėtingam filmavimui.

FX6: lengva, rankoje pritaikyta laikyti kino kamera

Gamybos metu greitis buvo labai svarbus – kai kuriomis dienomis reikėjo nufilmuoti 70 skirtingų mizanscenų, kad būtų laikomasi grafiko. Todėl ieškant tinkamos kameros praktiškumas buvo toks pat svarbus kaip ir vaizdo kokybė.

Klingeris pasirinko filmuoti laikydamas kamerą vien tik rankose be „Easyrig“ ar kitokios pagalbinės įrangos. Todėl jis galėjo daug laisviau pasirinkti filmavimo pobūdį, filmuoti iš įvairių vietų ir įvairiais kampais. Tačiau tai taip pat parodė, kaip svarbu, kad kamera būtų lengva.

Darbo spartą užtikrino vidiniai ND filtrai ir „G Master“ objektyvai

Šiuo atžvilgiu itin naudingi buvo FX6 vidiniai ND filtrai, nes nereikėjo išorinių filtrų, todėl filmavimo įranga nebuvo apsunkinta papildomu svoriu. Tačiau tikroji vidinių ND filtrų vertė – greitis: Klingeris galėjo sutaupyti brangaus laiko pakeisdamas filtrus pasikeitus apšvietimo sąlygoms, užuot gaišęs laiką varginančiam reguliavimui. Tai buvo ypač svarbu esant tokiai mažai komandai, nes kai kuriomis filmavimo dienomis dirbo tik 10 komandos narių ir niekas, išskyrus Klingerį, nedirbo su kamera. Tomis dienomis itin svarbus buvo FX6 ir objektyvų „Sony G Master“ suderinamumas.

Tiesą sakant, nors filmavimui buvo paruošti įvairūs fiksuoto židinio nuotolio objektyvai „Sony G Master“, apie 70 proc. kadrų buvo užfiksuota naudojant FE 24–70 mm f/2,8 GM II. Maždaug pusė likusių kadrų buvo padaryta naudojant FE 16–35 mm f/2,8 GM II.

„Alpha 7S III“: idealus FX6 priedas

Nors didžiąją dalį filmo medžiagos sudarė medžiaga, nufilmuota kamerą FX6 laikant rankose, prie automobilio ir giroskopinio stabilizatoriaus tvirtinti Klingeris pasirinko naudoti „Sony Alpha 7S III“. Šios kameros jutiklis ir spalvų atvaizdavimo principai yra tokie patys kaip ir FX6, todėl vėliau postprodukcijos metu jis lengvai suderino abiejų kamerų užfiksuotus kadrus. Be to, abi kameros pasižymi tokiu dinaminiu diapazonu, kokio Klingeris nesitikėjo prieš pradėdamas filmuoti:

„Buvau išties nustebintas dinaminio diapazono, – sako Klingeris. – Filmavome stačiuose slėniuose, dažnai iš šešėlių pereidami į ryškią saulės šviesą ir atvirkščiai, bet užfiksuoti vaizdai buvo nepaprastai įspūdingi.“

Įspūdingos galimybės ir kinematografiškos spalvos

Prieš tai daug metų dirbęs su vizualiniais efektais, Klingeris vadovavo šiam darbui ir postprodukcijos metu. Ši vertinga galimybė ir filmuoti, ir dalyvauti vėlesniame medžiagos apdorojimo procese sudarė sąlygas ir užfiksuoti originalius vaizdus, ir vėliau, esant reikalui, juos patobulinti ar pakoreguoti, nors šis koregavimas dažnai buvo minimalus.

Vienoje įsimintinoje mizanscenoje audinių parduotuvė įspūdingai sprogsta ir sudega. Tą dieną Klingeris buvo vos už 10 metrų, kitoje gatvės pusėje, ir šiek tiek nervinosi:

„Nebuvau tikras, kaip eksponuoti kadrą, nes anksčiau neteko filmuoti sprogimo ir nebuvo galimybės to išbandyti. Turėjau rasti tam tikrą pusiausvyrą – naudoti ryškų šviesos šaltinį, bet ne tokį ryškų, kad būtų prarastos detalės šviesiose srityse ar šešėliuose. FX6 puikiai susidorojo su šia užduotimi, todėl pavyko užfiksuoti fantastiškus kadrus neprarandant detalių. Kamera „Alpha 7S III“ filmavo atsarginę tamsesnės ekspozicijos medžiagą, tačiau jos neprireikė.“

Kai reikėjo atlikti galutinį spalvų derinimą, Klingeris ir Makdonaldas praleido 10 dienų su veteranu spalvų derinimo specialistu Simonu Hardegeriu (Simon Hardegger). Filmuota buvo XAVC-I formatu, todėl jie turėjo idealias sąlygas subtiliai koreguoti odos atspalvius ir didesne aprėptimi koreguoti spalvas, kad trys skirtingos filmo siužetinės linijos įgautų emocijų ir būtų atskirtos. Vos po 10 dienų jiems pavyko išryškinti ir ištobulinti trijų siužeto linijų mėlyną, geltoną ir raudoną spalvas – taip kiekvienai siužeto linijai buvo suteiktas unikalus vizualinis efektas. Jie parengė 4K DCI premjerai festivalio „South By Southwest“ didžiajame ekrane.

Klingeris sako: „Po darbo su Simonu dabar visiškai pasitikiu „Sony“ kodekais ir esu tikras, kad jie ateityje suteiks viską, ko man reikia kino teatrams skirtiems filmams.”