Kartais paprastą istoriją galima paversti prasmingiausiu meno šedevru. Būtent tai pavyko padaryti vokietei filmų kūrėjai Susannai Kosai savo filme „Nino“, kurį jį nufilmavo geriausia savo klasėje kino kamera „Sony FX6“.

Šis dokumentinis filmas yra apie profesionalaus kalnų dviratininko Olio Dorno ir jo keturmečio sūnaus Nino santykius. Įspūdingame Šveicarijos Engadino regione sukurtame filme yra rodoma, kaip Olis ir Nino važinėja dviračiais, stovyklauja ir tyrinėja vietovę. Tačiau šis gražus tėvo ir sūnaus nuotykių filmas turi kur kas gilesnę prasmę.

„Man su Oliu jau yra tekę dirbti keliuose kino projektuose, kurių metu mes tapom draugais“, – prisimena Susanna. „Vieną vakarą, sėdint drauge, jis man papasakojo, kaip anksčiau jam buvo sunku susitaikyti su faktu, jog tapo tėvu. Jis teigė, jog sužinojęs šią žinią buvo sukrėstas, o dabar už savo sūnaus laimę galėtų paaukoti gyvybę. Išgirdus šiuos žodžius, man pašiurpo oda. Jie mane labai sujaudino. Ypač žinant, koks jis yra puikus tėvas ir kaip stipriai jis myli savo sūnų. Olis su Nino ne tik labai aktyviai leidžia laiką, bet visada turi idėjų, kaip patirti įvairių nuotykių, o pabodus – kur nors išvažiuoja dviračiais. Tuo tarpu Nino yra mieliausias kada nors sutiktas vaikas. Taigi tokia buvo jų istorijos pradžia.“

Susanna šio projekto metu naudojo profesionalią kino kamerą „Sony FX6“. „Kamerą FX6 renkuosi beveik viskam“, – pareiškė ji. „FX6 yra viskas, ko man reikia. Ji turi viso kadro 4K 10,2 mln. pikselių jutiklį, kuriuo galiu filmuoti prasto apšvietimo sąlygomis. Dėl 10 bitų spalvų technologijos ji geba tiksliai perteikti spalvas ir jų atspalvius. Tuo tarpu puikus automatinis fokusavimas ir integruotas neutralaus tankio filtras yra kažkas nepakartojamo. Dirbdama su vaikais ir šunimis privalau greitai reaguoti, todėl neturiu laiko keisti neutralaus tankio filtrų.“

Olio, Nino ir jų šuns Balu filmavimas Šveicarijos Engadino regione truko šešias dienas. „Kadangi ši vieta yra tokia įspūdinga ir graži, joje renkasi visi turtingieji. Ji yra dviejų valandų atstumu nuo mūsų namų.“ Norėdama savo filmui gauti finansavimą, Susanna kreipėsi į Engadino turizmo valdybą. Jos manymu, šį žingsnį turėtų drąsiai žengti kiekvienas žmogus, norintis įgyvendinti savo projektus. „Žmonės turėtų ne tik keliauti ir dalintis savo darbų rezultatais bei idėjomis, bet ir prašyti jiems lėšų. Juk yra organizacijų, kurios yra dėkingos už įkvepiančias istorijas ir sukurtus filmus.“

Galiausiai Susanna sumontavo du filmus – vieną turizmo valdybai, o kitą, ilgesnį, ji planuoja rodyti filmų festivaliuose.

Mažo vaiko ir šuns filmavimo darbai buvo kruopščiai planuojami šešias dienas. Pagrindinis tikslas buvo pasirūpinti, kad Nino ir Balu nebūtų pavargę ir nenuobodžiautų, todėl kiekviena diena buvo dalinama į kelias dalis, kad jie turėtų pakankamai laiko pažaisti ir pailsėti. „Nepaisant skubėjimo, jei Nino ko nors užsimanydavo, Olis viską sustabdydavo ir eidavo rūpintis savo vaiku. Jis visada savo sūnui teikdavo pirmenybę. Ir man tai labai patiko.“

Kadangi reikėjo nuolat judėti, Susanna pageidavo beveik viską filmuoti laikydama kamerą rankose, o kartais, dėl papildomo stabilumo, ant nugaros užsidėdavo stabilizatorių (dar vadinamą „Easyrig“). „Manau, kad vaizdas, nufilmuotas laikant kamerą rankose, atrodo unikaliau. Taip pats geriausias būdas į siužetą įtraukti žiūrovą ir sudaryti buvimo toje vietoje įspūdį, nes kamera juda taip, kaip natūraliai juda akys.”

Keliuose kadruose vokietė filmų kūrėja taip pat naudojo kamerą „Sony FX3“ su rankiniu vaizdo stabilizatoriumi, kad siužeto vaizdas judėtų tolygiai, kol ji bėgdavo greta dviračių arba filmuodavo pro automobilio langą. „FX3 ir FX6 puikiai derėjo tarpusavy, kadangi montuojant įrašus, atrodydavo, jog vaizdas buvo filmuotas ta pačia kamera.“

Ant kameros FX6 dažniausiai būdavo dedamas objektyvas „Sony“ FE 24–70 mm f/2,8 GM II. „Tai pats universaliausias objektyvas“, – teigė Susanna. „Aš naudoju tik objektyvus „G Master“, nes jie geba žymiai geriau automatiškai sufokusuoti vaizdą nei kiti objektyvai. Turiu tris objektyvus: 16–35 mm f/2,8, 24–70 mm f/2,8 ir 70–200 mm f/2,8 – visi jie priklauso serijai „G Master“. O kai istorijai reikėdavo nufilmuoti kelis detalius kadrus, papildomai naudojau objektyvą FE 90 mm f/2,8 „Macro G OSS“.“

Susannos manymu, ši istorija yra tokia įtaigi todėl, kad ji yra artima daugumai žmonių. „Manau, kad dauguma žmonių, susilaukę vaikų ir suvokę, kiek pastangų reikės į juos įdėti ir kaip kardinaliai pasikeis jų gyvenimas, jaučiasi suglumę“, – sako ji. „Olis buvo profesionalus sportininkas, nenorintis susižeisti arba keliauti, nematydamas savo vaiko. Todėl jis atidėjo savo karjerą ir pasinėrė į tėvystę. Jo virsmas tėvu, kuriuo jis anksčiau nebuvo pasiruošęs tapti, išties mane sužavėjo.”