Fotografuojant madą, stengiamasi parduoti ne tik drabužius, bet ir gyvenimo būdą. Būtent toks yra italų fotografo Makio Galimbertio darbas, tačiau jis turi prisitaikyti prie skirtingų klientų ir prekių ženklų, su kuriais dirba.

Neseniai Makis fotografavo vienos Italijos drabužių prekės ženklo OVS kampanijos metu. „Kilo drąsus sumanymas – kampanijos objektais padaryti ne modelius, o tikras moteris. Organizatoriai norėjo, kad drabužius dėvėtų tikros moterys autentiškose kasdienėse situacijose, kad vaizdai būtų autentiški ir suprantami.“

Makis pripažino, kad kampanijos fotografavimo metu teko susidurti su daugybe logistinių iššūkių trijuose Italijos miestuose – Milane, Palerme ir Venecijoje. Fotografavimo metu nebuvo uždaryta nė viena miesto vieta, o tai reiškė, kad jam reikėjo valdyti ne tik fotografuojamų asmenų, bet ir visuomenės narių, gyvenančių savo kasdienį gyvenimą, judėjimą.

„Viešumoje fotografuoti daug sunkiau, palyginti su darbu studijoje“, – teigia Makis. – „Sunku užtikrinti, kad fotografuojamas objektas išliktų nuotraukos centre ir į foną nepatektų kokių nors dėmesį blaškančių dalykų.“

„Sony Alpha 1“ pasižymi trimis pagrindinėmis ypatybėmis, kurios leido Makiui dirbti greitai ir užtikrintai, kad, nepaisant Italijos gatvėse vyraujančio chaoso, pavyktų užfiksuoti reikiamus kadrus. Pirmoji yra fotografavimo sparta – fotoaparato „Alpha 1“ 30 kadrų per sekundę fotografavimo sparta mados fotografavimui yra didelė, todėl galima pasirinkti tobulą momentą, kai judesio, drabužių formos ir objekto išraiškos visuma įgauna nepriekaištingą vaizdą.

Kita ypatybė – viso kadro jutiklis pasižymi neįtikėtina – 50,1 megapikselio – raiška, todėl gaunami detalūs vaizdai, kuriuos klientas naudos tiek žurnaluose, tiek reklaminiuose stenduose.

Trečioji ypatybė – fokusavimo sparta. „Sekimo funkcija pasižymintis automatinis fokusavimas leido visą dėmesį sutelkti į objektą man kruopščiai komponuojant vaizdą, kad į kadrą nepatektų nepageidaujamų dėmesį blaškančių dalykų“, – sako Makis.

Tikslas buvo sukurti nuotraukų seriją, kurioje objektai atrodytų natūraliai, tarsi tai būdų dokumentiniai kadrai. Vienas iš būdų, kaip Makis to pasiekė, buvo fotografavimas naudojant „Sony“ kintamo židinio nuotolio objektyvą FE 200–600 mm f/5,6–6,3 G OSS. Nors 200–600 mm židinio nuotolis gali atrodyti keistas pasirinkimas komercinei mados fotografijai, dėl fokusavimo spartos ir universalumo objektyvas tapo puikiu pasirinkimu, nes Makis judėjo iš vienos vietos į kitą, ieškodamas tobulų kampų ir kompozicijų.

„Naudojant didesnio židinio nuotolio objektyvą ir stovint toliau nuo fotografuojamų objektų, neprofesionalūs modeliai jautė mažesnę baimę. Jie jautėsi labiau atsipalaidavę“, – aiškina Makis. – „Teleobjektyvas taip pat padėjo sukurti nuotraukų stilių – siauras matymo laukas padeda sumažinti nuotraukose matomo fono plotą ir nukreipia žiūrinčiųjų dėmesį į objektą. Tai taip pat sukuria slapta nufotografuoto vaizdo įspūdį, kokį sukelia paparacių nuotraukos.“

Neturėdamas išorinio apšvietimo, Makis, fotografuodamas šio projekto metu, pasikliovė dienos šviesa. „Man labiau patinka šilta, minkšta šviesa ankstyvą rytą ir vakare, saulėlydžio metu. Tai ideali šviesa, kuri švelniai apšviečia veidus ir išryškina drabužius“, – pasakoja Makis.

Tačiau dirbant viešose vietose ir su įvairiais žmonėmis ne visada pavykdavo fotografuoti geriausiu laiku. „Tokiu metu geriausia vengti tiesioginių saulės spindulių ir ieškoti vietų, kurios yra šešėliuose arba kuriose nuo pastatų atsispindinti šviesa, nes tokią lengviau panaudoti, ji yra tolygesnė.“

Baigus fotografuoti, Makio darbas nesibaigė. Redagavimo etapas yra toks pat svarbus – jo metu iš nuotraukų padaroma serija, o tai buvo labai svarbu šiai kampanijai. „Peržiūriu kiekvieną nuotrauką po vieną“, – paaiškina Makis, – „atrenku du ar tris geriausius kiekvieną akimirką užfiksuotus vaizdus. Kai atrenku šias nuotraukas, iš jų suformuoju vientisą seriją, kad būtų užtikrintas nuoseklus pasakojimas.“

„Iškilo tam tikra problema – visi šie vaizdai buvo fotografuoti skirtingose vietose, skirtingu paros metu, bet mane išgelbėjo neapdorotų vaizdų redagavimo programinė įranga. Be to, man padėjo postprodukcijos komanda – galėjome vaizdams suteikti spalvų ir kontrasto, kad jie taptų nuoseklia nuotraukų serija. Kai buvo atrinktos galutinės kampanijos nuotraukos, postprodukcijos komanda jas dar patobulino, kad būtų paruoštos publikuoti. Tuo darbas ir baigtas!“