Kad ir ką fotografuotų Philipas Platzeris – motokroso, enduro ar motociklų trasos varžybas, jo nuotraukas išskiria vienas bendras bruožas – energija. Sportu lauke fotografas aistringai žavėjosi nuo mažų dienų, tai šis pašėlęs judėjimas, rodos, pulsuoja Philipo venomis. Lenktynininkai ir mašinos kyla į riedulių laukus, įveikia staigius posūkius ir, švilpdami pro šalį, „išspjauna“ didžiulius purvo bei vandens lankus. Atrodo, kad kiekvienas kadras persmelktas judesio. Slidės, banglentės ir snieglentės lydėjo vaikiną nuo vaikystės, ir tas veržlumas neabejotinai persikėlė į jo nuotraukų portfelį.

„Kiekviena fotosesija – naujas iššūkis, – su šypsena pasakoja Philipas, – spėju, kad dėl to vėl ir vėl imuosi fotoaparato. Norint vietoje įamžinti dramatiškiausius vaizdus, visada reikia prisitaikyti ir ieškoti sprendimų. Negali tiesiog atvykti ir paspausti mygtuką!“

Pasak Philipo, siekiant sustiprinti efektą, verta išbandyti skirtingus rakursus. „Pakeista fotografavimo padėtis gali turėti didžiulį efektą – gana statiškas vaizdas staiga tampa dramatišku, – aiškina fotografas. – Vargu ar kada nors pamatysite mane fotografuojantį stačiomis! Visada renkuosi žemą poziciją ir stengiuosi į sportininką žvelgti iš apačios. Tai turi daug privalumų. Žemas kampas beveik visada sustiprina objektą, o motociklininkus tiesiog pakelia į viršų, todėl kiekvienas jų šuolis tampa dar išraiškingesnis.“

„Žema perspektyva taip pat prideda gylio, – tęsia Philipas, – todėl nuotraukoje matote daugiau fono, pavyzdžiui, kalnus ir dangų už jų, taip pat kadre yra daugiau pirmojo plano. Visa tai susieja vaizdą su fizine aplinka – tai nebėra kažkokia iš niekur atsiradusi figūra, bet sportininkas, darantis kažką neįtikėtino realioje aplinkoje.“

Aplinkai Philipo nuotraukose neabejotinai tenka svarbus vaidmuo. „Vanduo ir dulkės – geri mūsų bičiuliai, – juokiasi fotografas, – ir kuo jų daugiau, tuo geriau, jei tik lenktynininkams dėl to nekyla problemų. Jei nėra purslų ar dulkių, gali būti sunku išgauti norimus vaizdus. Kartais posūkiuose netgi tyčia pribarstome šiek tiek biraus žvyro ar smėlio, kad būtų ką pakelti į orą.“

Pasak Philipo, tas pats taikytina ir pirmajam planui – jis turi būti įdomesnis. „Be pirmojo plano vaizdas gali atrodyti labai plokščias, bet jei tarp fotoaparato ir motociklininko yra šiek tiek žalumos ar akmenų, tai suteikia kadrui gražaus gylio. Kartais, norėdamas išgauti norimą efektą, į kadrą perkeliu akmenų. Kita vertus, kartais reikia pašalinti kliūtis arba trukdžius. Ir, žinoma, – tęsia jis, – jei turite pirmąjį planą ir kreipiate fotoaparatą sekdami motociklą nustatę 1/80 sek. ar 1/60 sek. greitį, pirmasis planas bus dar labiau sulietas nei fonas, o tai dar labiau sustiprina greičio pojūtį, kurį bandau pasiekti.“

Dirbdamas tokiu pašėlusiu tempu Philipas tikrai nenorėtų nerimauti dar ir dėl to, kad jo fotoaparatas nepakankamai spartus. Laimei, naudojantis „Sony Alpha 1“ tokių problemų nekyla. „Anksčiau vienas svarbiausių uždavinių būdavo užtikrinti, kad lenktynininkai būtų sufokusuoti, tačiau naudojantis nuostabia „Sony Alpha 1“ automatinio fokusavimo sistema galiu daugiau dėl to nebesirūpinti, – teigia fotografas. – Viskas, ką noriu sufokusuoti, matoma labai ryškiai, tad 95 % laiko tiesiog naudoju sekimo režimą. Nusitaikykite į motociklą, kuris artėja link jūsų išnirdamas iš posūkio, ir fotoaparatas tiesiog visą kelią jį seks.“

Dirbdamas su komerciniais klientais ir prekių ženklais, kuriems reikia įvairių galimybių, Philipas taip pat džiaugiasi „Alpha 1“ 50 megapikselių skiriamąja geba. „Vaizdų dydis puikiai man tinka, – sako jis, – nes jie tampa universalūs. Klientai gali naudoti nuotraukas tokias, kokios buvo padarytos, taip pat apkarpyti formą, kad ji tiktų jų maketams, arba net iš karto išryškinti motociklininko reikmenų detales ar sutelkti dėmesį į motociklo dalis. Taip tarsi sukuriama visiškai nauja nuotrauka!“

Galiausiai, nepamirškime ir fotoaparato fizinių parametrų. Tykštantis smėlis, dulkės ir vanduo gali pakenkti nepritaikytiems įrenginiams, tačiau Philipas, kuris naudojasi patvariu ir visoms oro sąlygoms pritaikytu „Alpha 1“, jaučiasi visiškai saugus. „Iš pradžių šiek tiek nerimavau, – prisipažįsta fotografas, – ar mano fotoaparatas atlaikys, nes kai kurios situacijos gana sudėtingos. Čia juk nekalbame apie vestuvių fotografavimą lynojant. Tenka gulėti beveik baloje, per kurią lėkdamas lenktynininkas tave užlies purslais, o kitais atvejais apipils dulkėmis. Visgi pakanka „Sony Alpha 1“ šiek tiek nuvalyti, ir jis veikia toliau. Taigi manau, kad ir jam netrūksta energijos!“