Vos radęs laisvo laiko mėgstu pasinerti į kūrybą. Čiumpu savo „Sony Alpha 1“, keliauju į studiją ir su pakviestais modeliais bei stilistais kartu kažkaip sukuriame šį tą įdomaus iš nieko. Šis portretas yra vienos tokių „kūrybiškumo akimirkų“ rezultatas.
Ieškodamas įkvėpimo dažnai pasižymiu patikusias nuotraukas, kad galėčiau jas peržiūrėti vėliau. Prieš fotosesiją parodau jas kartu dirbantiems stilistams. Drauge galime subrandinti naujas idėjas. Šiai nuotraukai ant modelio veido įsivaizdavau tik truputį grimo, nes norėjau išgauti rezonansą tarp jos veidą kertančių linijų ir rombų rašto ant suknelės.
Fotografavau su savo „Sony Alpha 1“ ir objektyvu FE 135 mm f/108 „G Master“. Iš pradžių bandžiau dirbti su savo mėgstamiausiu FE 50 mm f/1,2 GM, tačiau šis objektyvas tinkamesnis fotografuoti modelį visu ūgiu. 135 mm f/1,8 man labiau patinka, kai reikia fotografuoti iš arti, nes su juo nelieka nuotraukos perspektyvos efekto, todėl portretas atrodo natūraliau.
Dažnai fotografuoju iki galo atidaręs diafragmą, tačiau šįkart rinkausi f/2,2. Padidėjus lauko gyliui, jis aprėpė daugiau veido – sufokusuotos ne tik akys, bet ir šiek tiek už jų.
Užvis labiausia man patinka „Sony Alpha“ fotoaparatų akių aptikimo AF ir sufokusuoto objekto sekimo funkcijos. Kai paspaudžiu AF mygtuką, žinau, kad fotoaparatas nepriekaištingai suras akį ir ją seks. Anksčiau, kai naudojau rankinio fokusavimo arba senesnės kartos automatinio fokusavimo funkciją, nuolat turėjau galvoti apie fokusavimą ir galvoje sukdavosi klausimas „Ar bus sufokusuota?“ arba „Ar tinkamai sufokusavau?“. Dabar nerimauti nebereikia, todėl galiu susitelkti į kitus svarbius dalykus – modelio pozą ir šviesos kryptį.
Esu tvirtai įsitikinęs, kad apšvietimas turi būti kuo paprastesnis. Beveik visi garsūs portreto fotografai dirba tik su vienu ar dviem šviesos šaltiniais. Šioje nuotrauką modelio veidą apšviečiau pagrindiniu šviesos šaltiniu, kurio silpstantis srautas pasiekė ir baltą foną, suteikdamas jam pilkšvumo. Apačioje, prie modelio, padėjau balto putplasčio plokštę, kuri atliko reflektoriaus funkciją ir sušvelnino šešėlius veide. Plaukams apšviesti į pakaušį nukreipiau nedidelį šviesos šaltinį su tinklu, padėjusį atskirti modelį nuo fono.
Stengiuosi, kad viskas, įskaitant pozas, būtų paprasta. Galbūt skamba senamadiškai, tačiau paprastumas padeda sukurti nepriekaištingai švarių nuotraukų. Noriu fotografijos, kurioje akys, veido išraiška, makiažas ir šviesa derėtų taip, kad grožį atskleidžiantis portretas būtų paprastas, bet žavingas, o be „Alpha 1“ to padaryti nepavyktų.
„Tas kilimas kambariui suteikė pilnatvės“
