Vaizdo fokusavimas

Šiai nuotraukai įkvėpimo sėmiausi iš septintojo dešimtmečio prancūzų mados. Norėjau sukurti įvaizdį, kuris būtų labai minimalistinis, pabrėžtų subjekto moteriškumą.

Fotografavau savo studijoje Konstancoje, o modelis iš tikrųjų yra vizažistė, su kuria dirbau anksčiau; ji atrodė būtent taip, kaip norėjau įvaizdžiui. Pasirinkome švarų kirpimą, paprastą, stilingą, juodą megztinį aukštu kaklu, prie kurio buvo pridėta didžiulė juodos spalvos skrybėlė, kurią specialiai sukūrėme šiai fotosesijai. Žinojau, kad ši apranga padės pabrėžti jos bruožus ir puikiai atrodys galutiniame įvaizdyje.

Kitas kadro bruožas – fono spalva. Norėjau spalvos, kuri papildytų jos odos spalvą ir atkreiptų į ją žiūrovo dėmesį. Štai kodėl pasirinkau mėlyną gradiento foną, kurį sukūriau naudodamas mažą „Dedolight“ prožektorių, padengtą „Color Temperature Blue“ (CTB) geliu. Naudodamas nepertraukiamas šviesas, o ne blykstę, dirbdamas galėjau įsivaizduoti galutinį kadrą. Iš pradžių apšviečiau foną ir sukūriau gradientą bei modelio siluetą. Tada pasirinkau „Dedolight“ atšvaitą, kuris suminkštintų modelio veido šviesą. Vienas dalykas, kurį reikėjo užtikrinti, buvo tai, kad ant modelio palaidinės kaklo būtų šiek tiek šviesos, kad modelis būtų šiek tiek atskirtas nuo skrybėlės.

Kai sutvarkiau aprangą ir apšvietimą, atėjo laikas pozuoti. Paprašiau jos pozuoti kaip septintojo dešimtmečio mados modeliai su visomis linijomis ir tamsia erdve, kurią sukūrė didelė skrybėlė, nukreipdamas žiūrovo dėmesį tiesiai į jos veidą.

Fotografavau su „Sony Alpha 1“ su „Zeiss Sonnar T* 55mm f/1.8 ZA“ objektyvu. Nustačiau diafragmą į f/1.8, kad sukurčiau lauko gylį, kuris ryškiausią vaizdo tašką sukuria akyse. Norėdamas tai padaryti lengvai, panaudojau „Alpha 1“ „Eye AF“ funkciją, todėl galėjau susikoncentruoti ties nurodymų teikimu subjektui, kad pasiekčiau norimą pozą ir išraišką, o ne jaudinčiausi dėl fokusavimo.

Kad būčiau tikras, jog užfiksuosiu vaizdą, fotografavau labai trumpomis, gal dviejų ar trijų kadrų serijomis. Tada paprašydavau pakeisti pozą ir vėl fotografuodavau. „Eye AF“ dėka kiekvienas kadras buvo puikiai sufokusuotas. Žinojau, kad galiu pasirinkti bet kurį man patinkantį vaizdą, o ne tikrinti, ar mane tenkina akių ryškumas.

Tarp apšvietimo ir valdymo kameroje galutiniam kadrui reikėjo labai mažai papildomo apdorojimo. Naudojau „Capture One“ ir „Adobe Photoshop“, kad ištaisyčiau keletą nedidelių dėmelių ir švelniai suminkštinčiau odą. Visas redagavimo procesas truko mažiau nei 10 minučių.