„Image Focus“

Nemėgstu klišinių portretų. Man surežisuota, besišypsanti nuotrauka yra nereikšminga. Tai per lengva ir naivu – o svarbiausia, kad labai mažai pasako apie temą.

Tiesą sakant, jei mano darbas būtų susijęs tik su nuotraukomis, aš nustočiau tai daryti. Man svarbiausia praktinis darbas – bendrauti, užmegzti ryšius, kalbėtis ir stengtis suprasti žmones, turinčius etnografinio intelekto.

Kai kuriu portretus, pavyzdžiui, piemens, vardu Boras, iš šiaurinės Mongolijos Bulgano provincijos, viskas visada vyksta spontaniškai. Kompozicija kyla iš dalies jų charakterio, kai kurių jų istorijos elementų ar platesnio jų visuomenės konteksto, kurį tyrinėju.

Borui dabar 84 metai ir jis didžiąją gyvenimo dalį praleido šioje vietovėje su savo gyvūnais. Jis išgyveno komunistinį režimą ir sunkiai dirbo žemę kaip kerdžius, kas dabar beveik neįmanoma dėl nuolatinės migracijos į miestus, todėl klajoklių kultūra beveik išnyko.

Kalbėdamas su Boru staiga supratau, kad prieš mane sėdi beveik visas šimtmetis triūso ir rūpesčių. Jis man apibūdino sudėtingą situaciją, todėl taip ir sukomponavau nuotrauką – su šiuo sudėtingumu ir įtampa iš tamsios neigiamos erdvės už jo ir dideliu kontrastu jo veide. Taip pat kadras yra pakreiptas, tikslingai skirtas parodyti šio gyvenimo įtampą – toli gražu ne romantiškos kelionių nuotraukos.

Fotožurnalistikai ir ypač dokumentinei fotografijai „Sony Alpha 7C“ yra nuostabus kompanionas, ypač kai jis naudojamas kartu su G serijos objektyvais, tokiais kaip FE 50 mm F2.5 G. Fotoaparatas yra nepastebimas, tylus ir neagresyvus, koks gali pasirodyti DSLR korpusas, o nuotolio ieškiklio formatas, kai vaizdo ieškiklis yra kairėje, reiškia, kad galiu fotografuoti dešine akimi, jog mano veidas būtų matomas ir atviras aplinkiniams. Jie mato, kad aš juos matau, ir tai padeda užtikrinti, kad mano subjektas reaguotų abipusiškai. Tai yra mano etikos dalis ir todėl esu dokumentikos fotografas.

Šiam kadrui naudojau „Sony Alpha 7C“ atverčiamą ekraną. Tai padeda man išlaisvinti akis ir judesius nuo vaizdo ieškiklio apribojimų. Tai taip pat leidžia komponuoti iš viršaus, kai esu minioje, arba nuo žemės. „Sony“ fotoaparato ekraną naudojau kaip komponavimo vadovą, leidžiantį tinkamai parinkti reikiamą ryškumą, kad išlaikyčiau tamsų foną ir pabrėžčiau Boro veido akcentus.

Nuotrauka ne romantiška, o tikroviška. Ir jis žiūri į šviesą, o tai man reiškia, kad jis žiūri į ateitį atviromis akimis.

Ši nuotrauka bus įtraukta į mano knygą apie XXI amžiaus Mongoliją. Dokumentuodamas kaimišką vietovę, stengiuosi užfiksuoti atšiaurų krašto grožį ir sukurti įspūdingus vaizdus, kurie padeda papasakoti istoriją apie tautą, išgyvenančią gilius pokyčius.