Gustavui Kiburgui Ekvadoras yra rojus. „Ar žinojote, kad čia yra daugiau paukščių kvadratiniame kilometre nei bet kur kitur?“ – atskleidžia iš Olandijos kilęs fotografas. Šalyje gyvena 1656 skirtingų rūšių paukščiai, bet Ekvadore Gustavas norėjo fotografuoti paukščius, priklausančius vienai konkrečiai paukščių šeimai – Trochilidae, labiau žinomai kaip kolibriai.
„Ekvadore yra didžiausia kolibrių rūšių įvairovė pasaulyje, – sako Gustavas. – Jie pasipuošę įspūdingiausiomis spalvomis ir mane žavi tai, kaip jie plasnodami mažučiais sparneliais nejudėdami kybo ore, kad pasiektų žiedą.“
Drėgnų Ekvadoro atogrąžų miškų tankmėje Gustavas pasikliauna pasitvirtinusia įranga, kuri jo nenuvils – jo rinkinį sudaro „Sony Alpha 1“ ir Sony FE 400 mm f/2,8 „G Master“ objektyvas.
Nors fotografuoju laukiniuose atogrąžų miškuose, paukščių fotografavimo metodas yra labai panašus į fotografavimą gamtos rezervate – reikia išmanyti šią rūšį ir turėti kantrybės stebėti bei laukti. „Pastatau „Sony Alpha 1“ ant trikojo, sufokusuoju konkretų žiedą ir paprasčiausiai laukiu. Taip pat bandau palikti vietos kompozicijoje, nes tik iš dalies galima nuspėti, į kurią kadro vietą paukštis atskris. Tačiau „Alpha 1“ turi nuostabią ypatybę – 50,1 megapikselio jutiklį. Jis suteikia man pakankamai didelę raišką, kad prireikus galėčiau apkarpyti vaizdą.“
„Sony G Master“ objektyvo 400 mm židinio nuotolis suteikia Gustavui tinkamą pusiausvyrą tarp didinimo ir darbinio atstumo tarp jo bei jo paukščių. Tais atvejais, kai Gustavas nori, kad objektas būtų geriau matomas kadre, jis su 400 mm objektyvu gali naudoti „Sony“ 1,4x telekonverterį. Šis derinys jam suteikia 560 mm židinio nuotolio objektyvo atitikmenį be pastebimo vaizdo kokybės praradimo.
Nustatęs fotoaparatą, objektyvą ir kompoziciją, Gustavas laukia, kol kolibris priskris ir pakibęs gers žiedo nektarą. Gustavas „Alpha 1“ fotoaparate nustato zonos fokusavimą ir įjungia paukščio akių AF, kad fotoaparatas 400 mm objektyvo fokusavimą koreguotų ir perkeltų nuo žiedo tik pasirodžius paukščiui.
„Jei atvirai, naudodamas „Sony Alpha 1“ kartais jaučiuosi, tarsi sukčiaučiau. Turiu draugų, kurie naudojasi kitų gamintojų fotoaparatais – jie fotografuodami nuolat tikrina savo kadrus. Jie juokiasi iš manęs, nes aš dėl to nesuku galvos. Kadangi naudoju „Alpha 1“, daromą kadrą jau būnu matęs per vaizdo ieškiklį ir iš patirties žinau, kad automatinio fokusavimo funkcija bus suveikusi tobulai.“
Visi, kas bandė nufotografuoti skrendantį paukštį, žino, kaip sunku tai padaryti, tačiau „Alpha 1“ turi keletą funkcijų, padedančių padaryti šiuos neįtikėtinus kadrus. Gustavui viena iš svarbiausių funkcijų yra neužtemstantis vaizdo ieškiklis. Tai leidžia jam fotografuoti iki 30 kadr./sek. sparta be mirksėjimo ar užtemimo vaizdo ieškiklyje, o tai yra itin svarbu sekant skrendantį paukštį.
„Paprastai fotografuoju 20 kadr./sek. sparta, kad galėčiau išrinkti tobulą skrendančio paukščio sparnų padėtį. Palieku lėtesnį nei 1/1000 sek. užrakto greitį, kad būtų matyti šioks toks sparnų judesys. Judesys yra pasakojimo dalis.“
Vienas dalykas, kuris išsiskiria Gustavo nuotraukose, yra gražūs fonai, kurie yra visiškai natūralūs ir išgauti naudojant FE 400 mm f/2,8 „G Master“ objektyvą. Gražus „bokeh“ efektas gaunamas nustatant didelę 400 mm objektyvo diafragmą, tačiau Gustavas retai fotografuoja nustatęs didžiausią galimą f/2,8 diafragmą.
„Alpha 1“ fotoaparate nustatau diafragmos pirmenybę, o diafragmą paprastai atveriu nuo f/4 iki f/5,6, kad padidinęs lauko gylį sufokusuočiau paukščio kūną, o fonas išliktų sulietas. Tada rankiniu būdu sureguliuoju ISO, kad gaučiau 1/1000 sek. užrakto greitį. Nesijaudinu nustatydamas didelį jautrumą, nes žinau, kad nuotraukų kokybė vis tiek bus puiki.“
Daugelis Gustavo nuotraukų parodo kiekvieno nuotraukos elemento kompozicijos svarbą. Kardasnapiai kolibriai (Ensifera ensifera) yra išskirtinė rūšis – šių paukščių snapas yra ilgesnis už kūną. „Jis atrodo kaip naikintuvas, – sako Gustavas. – Nukirpau nuotraukos viršų ir apačią, kad atkreipčiau dėmesį į paukščio ilgą snapą ir skridimo greitį.“
Šiame kadre kolibris nektarą geria pasikreipęs aukštyn, tačiau Gustavui vien paukštis ar žiedas nuotraukos neužpildo – jam balansą kadre sukuria jo viršuje esantis lapelis. „Be to lapelio kadras būtų visiškai kitoks,“ – sako Gustavas.
„Blogas oras yra spalvotas oras“