Esu Alexandra Surkova, Ispanijoje gyvenanti profesionali laukinės gamtos fotografė. Prieš trejus metus visai nenaudojau fotoaparato su keičiamuoju objektyvu ir buvau patenkinta išmaniuoju telefonu fotografuodama labai paprastas nuotraukas.

Mano laukinės gamtos fotografės karjera prasidėjo nuo labai keisto nutikimo. Kartą vienas iš tuometinių nedaugelio mano „Instagram“ sekėjų parašė žinutę, kurioje sakė matantis mano nuotraukose didelį potencialą, todėl išsiuntė man dovaną. Oho, kokia tai buvo akimirka, kai atplėšusi siuntą vietoj atviruko pamačiau „Sony“ objektyvą FE 200–600 mm f/5,6–6,3 G! Galiu drąsiai sakyti, kad nuo tada mano gyvenimas apvirto aukštyn kojomis.

Dar ir šiandien gerai prisimenu 2020 metų birželio 24 dieną, kai leidausi į pirmąją kelionę fotografuoti su naujuoju objektyvu. Koronavirusas siautė visu smarkumu, todėl gatvėse sumažėjus žmonių jose pasirodė gyvūnai. 40 laipsnių karštyje, visa šlapia nuo prakaito, palapinėje pralindėjau daug valandų, tačiau pavyko padaryti tik dvi pelėdos nuotraukas. Paukštis iš viso man pozavo vos porą minučių. Bet aš nė kiek nenusiminiau. Išties, tapau priklausoma nuo laukinės gamtos fotografavimo.

Įranga

„Alpha 7R IV“ buvo mano pirmasis „Sony“ fotoaparatas (dabar jis yra atsarginis fotoaparatas, prireikus pakeičiantis mano „Alpha 1“) ir jei fotografuojant nereikėdavo labai didelės spartos, su juo padarydavau daugybę įspūdingų nuotraukų. 61 megapikselio jutikliu užfiksuotus kadrus prireikus galėdavau labai smarkiai apkirpti.

Kai pirmąkart išbandžiau „Alpha 1“, fotografijoje žengiau septynmylį žingsnį. Man šis fotoaparatas yra tobulas – spartus, didelės raiškos ir su nuostabia fokusavimo sistema. Įsivaizduokite mažytį pilką žvirblį, kuris lietui lyjant tupi už 50 metrų ant pilko medžio šakos. Nesu tikra, ar plika akimi pavyktų tą paukštį pamatyti, tačiau „Alpha 1“ gali sufokusuoti jo akį!

Kai grįžusi iš kelionės vartau nuotraukas fotoaparato ekrane, man nereikia tikrinti, ar vaizdas sufokusuotas tiksliai, nes 99,9 % atvejų taip ir yra, todėl man patinka, kad galiu susitelkti tik į kadro komponavimą. Šis fotoaparatas yra tikras stebuklas. Nuoširdžiai, jokių trūkumų jame nematau.

Turiu du mėgstamiausius objektyvus. FE 200–600 mm f/5,6–6,3 G OSS reikėtų turėti kiekvienam laukinės gamtos fotografui ir, jei man tektų rinktis tik vieną, tai būtų šis modelis. Jis veikia sparčiai, yra universalus ir nepriekaištingai kokybiškas. Vienas iš man maloniausių užsiėmimų Ispanijoje yra ieškoti iberinės lūšies. Šiai kačių šeimos atstovei gresia didžiausias visame pasaulyje išnykimo pavojus. Kai valandų valandas pratūnai pasaloje laukdama, kol pasirodys vienas iš šių retų padarų, įranga turi būti patikima. Gyvūnas gali išlįsti bet kokiu atstumu, eiti link tavęs ar net pražingsniuoti vos už pusmetrio nuo tavo slėptuvės. Gali būti, kad geriausiam kadrui užfiksuoti turėsi vos porą minučių. Patikėkit, kai širdis daužosi iš jaudulio, apie objektyvų keitimą negali būti nė minties.

Kitas objektyvas, be kurio neišsiversčiau, yra FE 600 mm f/4 „G Master“ OSS. Atrodo, kad jis yra iš kitos lygos, kito pasaulio. Kartais pagalvoju, kad su šiuo objektyvu darytos nuotraukos yra gražesnės nei vaizdas tikrovėje. „bokeh“ efektas yra neįtikėtinas. Jis kuria nuostabų gylio ir erdviškumo pojūtį, o kokybė tiesiog atima žadą.

Kūrybos procesas

Dažnai pamąstau apie tai, kas mane žavi laukinės gamtos fotografijoje, ir kas kartą sau atsakau taip pat – visiškas nenuspėjamumas. Neįmanoma nieko suplanuoti, nėra surežisuotų nuotraukų ir niekada negali numatyti, koks bus rezultatas. Tu nė nežinai, ar gyvūnas, kurio tikiesi sulaukti, išvis pasirodys! Pasislėpusi gali laukti valandų valandas, tačiau nieko taip ir nepamatyti. Dar gali būti, kad belaukdama erelio pamatysi nuostabią lapę. Papozuos ji tau ar tiesiog praeis pro šalį? Negali priversti laukinio gyvūno eiti artyn – esi tik stebėtojas.

Iš patirties galiu pasakyti, kad gyvūnui pasirodžius jo tolesnius veiksmus jau galima bent kiek nuspėti. Jei pasislepi prie vandenvietės, gyvūnui atėjus žinai, kad kažkada jis ims gerti, vadinasi, iškiš liežuvį. Aš to tik ir laukiu. Manęs nedomina fotografavimas didžiule sparta po 1000 kadrų per sekundę. Manasis „Alpha 1“ fotografuoja 30 kadr./sek., tačiau šios funkcijos man prireikia retai. Man labiau patinka užrakto atleidimo mygtuką spausti tada, kai esu įsitikinusi, kad kadras man galbūt patiks.

Keletas minčių pabaigai

Manęs dažnai klausia, ko reikia, kad iš fotografijos būtų galima gauti pajamų. Manau, kad gyvenimas yra per trumpas daryti tai, kas nemiela, tačiau, kita vertus, norint gerai išmokti bent vieną dalyką, kuris teikia džiaugsmo, prireikia nemažai laiko. Realybė yra tokia, kad iš fotografijos milijonų nesusikrausi. Aš pati jau geriau nebūsiu milijonierė, bet užsiimsiu tuo, kas man teikia laimės.

Kaip pradėti? Fotografuokit. Dar nuotraukų. Daugiau nuotraukų. Skirkite joms visą laiką, įdėkite tiek meilės ir pasišventimo, kiek galite. Dar visai neseniai ši veikla man buvo laisvalaikio užsiėmimas. Prieš trejus metus vis dar fotografavau telefonu, tačiau į procesą pasinėriau taip, kad jam skyriau visą savo laisvalaikį. Žinoma, gerų rezultatų lengviau pasiekti geru fotoaparatu, tačiau, jei tokio neturite, bandykite ir su paprastesniu! Jei juo naudotis nemokate, mokykitės! Žingsnis po žingsnio. Jei jūsų tikslas bus rezultatas, o ne pinigai, pajamos ateis savaime, o ne atvirkščiai.