Kaip „Sony“ kūrybiškumą daro prieinamą kiekvienam

Silpnaregis Robinas Spinksas neretai sulaukia klausimų apie savo pomėgį, kuris, rodos, nesuderinamas su jo negalia. „Neseniai kažkas man pasakė: „Kaip silpnaregis gali domėtis fotografija? Jūs gi tikrai tinkamai neįžiūrite nuotraukų?“ Šiuose žodžiuose slypi tam tikra logika, tačiau neatsižvelgiama į tuos fotografijos aspektus, kurie neapsiriboja paprastu scenos fiksavimu. Be to, šiuolaikinės technologijos labai palengvina fotografavimą ir tokiems žmonėms kaip aš.“

Robinas, kuris yra Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) įtraukiojo dizaino srities vadovas, apie savo regėjimą ir galimybes mėgautis fotografija, kalbėjo taip: „Galiu perskaityti viršutinę raidę akių tyrimams naudojamoje lentelėje, ir viskas. Man sako, kad yra ir kitų raidžių, bet aš jų tiesiog nematau! Tiesa, kad negaliu pažvelgti į sceną ir vizualiai jos įvertinti taip, kaip normalų regėjimą turintis žmogus, tačiau galiu sukomponuoti nuotrauką, ją padaryti ir vėliau tyrinėti.“

„Didžiausią jaudulį fotografija man teikia dėl to, kad padeda suprasti formą, funkciją ir tekstūrą, suvokti didžiulę struktūrų ir artefaktų įvairovę. Nesvarbu, ar tai statula, ar pastatas, ar kraštovaizdis – galiu nufotografuoti objektą geru fotoaparatu, priartinti jį dideliame ekrane ir tyrinėti detales. Tai padeda man pažinti pasaulį ir gilinti žinias.“

Tokių žmonių, kaip Robinas, kur kas daugiau, nei galbūt manėte. Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnybos duomenimis regėjimo problemų turi daugiau nei 2 milijonai šalies gyventojų, o 340 000 jų yra registruoti kaip aklieji arba silpnaregiai. Tai reiškia, kad Jungtinėje Karalystėje gali būti nemažai regos negalią turinčių fotografų, o visame pasaulyje jų yra dar daugiau.

„Sony“ puikiai supranta skirtingų visuomenės grupių atstovų poreikį išreikšti save ir stengiasi jiems padėti taip pat, kaip ir įprastiems „Sony“ fotoaparatų bei objektyvų naudotojams.

„Mūsų šūkis yra japonų kalbos žodis „kando“, – aiškino „Sony“ techninės rinkodaros vaizdų produktų specialistas Benas Pillingas. – Jo negalima tiesiogiai išversti į anglų kalbą, bet iš esmės šis žodis reiškia, kad toks įrankis kaip fotoaparatas gali žadinti naudotojų emocijas. Taigi norime, kad tokias emocijas pajustų visi žmonės visame pasaulyje, žinoma, ir silpnaregiai.“

„Nuolat tariamės su regėjimo negalią turinčiais fotografais, – tęsė Benas, – taip pat naudojamės RNIB narių žiniomis atlikdami naudotojų tyrimus ir dirbdami su silpnaregiais fotografais savo komandose. Tiesą sakant, įmonė „Sony Japan“ sužinojo, kad vienas iš jos darbuotojų yra silpnaregis, tačiau aistringas fotografas. Būtent tiesioginis bendradarbiavimas su šiuo žmogumi paskatino kai kurias naujoves, kurias šiandien įgyvendiname savo fotoaparatuose.“

Pavyzdžiui, Japonijoje „Sony“ neseniai parengė mobiliąją parodą, kurioje eksponuojamos penkių silpnaregių fotografų sukurtos nuotraukos. „Vienas iš menininkų, kuris serga glaukoma, sakė, kad jau beveik buvo atsisakęs fotografavimo, bet vėliau pasinaudojo mūsų sukurta įranga ir funkcijomis, skirtomis regos negalią turintiems žmonėms, ir tai viską pakeitė“, – pasakojo Benas.

Kaip „Sony“ fotoaparatai gali padaryti fotografiją prieinamesnę silpnaregiams, pavyzdžiui, tokiems žmonėms kaip Robinas? „Tiesiog perteikiant informaciją įvairiais būdais, – aiškino Robinas. – Pavyzdžiui, tai gali būti lietimui jautrūs valdikliai, padedantys atpažinti įvestį, geras spalvų kontrastas meniu ir teksto keitimo į kalbą režimai, kurie pažodžiui perskaito meniu punktus ir funkcijas, kai pasirenkami atitinkami elementai. Šie dalykai tikrai padeda pasitikėti savo jėgomis, ypač kai reikia greitai keisti fotoaparato nustatymus, reaguojant į besikeičiančias oro sąlygas.“

Tokiuose įrenginiuose kaip „Sony“ fotoaparatai „Alpha 7 IV“ ir ZV-E1 siūlomos jau minėtos ir kitos funkcijos, kurios nuolat tobulinamos. „Per trumpą laiką ekrano skaitytuvo naudingumas buvo gerokai pagerintas, – pridūrė Benas. – Dabar jis turi keletą skirtingų greičio ir garsumo parinkčių, taip pat galimybę leisti kalbą per ausines. Tai labai pravartu klausos problemų turintiems naudotojams arba tiems, kurie tiesiog nori privatumo.“

„Be to, į keturis paskutinius išleistus modelius įtraukėme galimybę padidinti meniu tekstą, kad būtų lengviau skaityti, – tęsė jis. – Tai galima nustatyti pasirinktiniu mygtuku ir didinti tekstą 1,5 karto, 2 kartus arba 2,5 karto, o tada fotoaparato valdikliais arba jutikliniame ekrane slinkti į kairę, į dešinę, į viršų ir į apačią.“

Visuose dabartiniuose „Sony“ modeliuose yra HDMI išvestis, todėl prie fotoaparato galima lengvai prijungti išorinius monitorius, kad ekrane matytumėte didesnį vaizdą, sinchronizuoti su telefonais ir planšetiniais kompiuteriais bei naudotis šių įrenginių ekranais, taip pat nesunku naudoti fotoaparate integruotą „Wi-Fi“ ir naująją „Sony Creators“ programėlę.

Kalbant apie ergonomiką, „Sony“ stengiasi naudoti mygtukus, kuriuos galima atskirti liečiant, „todėl keičiame jų dydį, formą ir tekstūrą, – toliau aiškino Benas. – Pavyzdžiui, automatinio fokusavimo įjungimo mygtukas galinėje dalyje yra akivaizdžiai didesnis už šalia esantį C1 mygtuką, o ištrynimo mygtukas ir atkūrimo mygtukas, atitinkamai, įgaubtas ir išgaubtas.“

Galiausiai, „Sony“ žengė didelį žingsnį dirbtiniu intelektu pagrįsto automatinio fokusavimo srityje, todėl valdyti fotoaparatą tapo daug lengviau ir silpnaregiams. „Kadangi fotoaparatas atpažįsta įvairių tipų objektus, galite pasirinkti, ką norite fokusuoti, – tęsė Robinas. – Nustatyti, ar gyvūnas sufokusuotas, anksčiau man būdavo nelengva – turėdavau padaryti keletą nuotraukų ir tikėtis geriausio rezultato. Tačiau technologijos, pritaikytos „Sony“ fotoaparatuose, atvėrė dar vienas duris į fotografijos pasaulį. Jos padeda mėgautis fotografavimu ir pasiekti geresnių rezultatų. Tai gražus pavyzdys, kaip dirbtinio intelekto technologija pasitarnauja, o ne užvaldo.“

Žvelgdama į ateitį, įmonė „Sony“ neseniai sukūrė fotoaparatų rinkinius su integruota tinklainės projekcija. „Naudojant nedidelio galingumo lazerius fotoaparato vaizdas fokusuojamas į fotografo tinklainę, – pasakojo Benas, – todėl žmonės, kurie niekada gerai nematė arba iš dalies prarado regėjimą, vis tiek gali komponuoti vaizdus. Daugelis fotografų, dalyvavusių parodoje Japonijoje, savo nuotraukoms kurti naudojo būtent šią technologiją, ir tai buvo nuostabu.“

Baigdamas fotografas Robinas, kuris naudojasi minėtomis technologijomis ir kuriam technologijų pažanga atvėrė naujas galimybes mėgautis fotografija, išsakė dar kelias mintis: „Tikrai labai malonu, kai mano nuotraukas įvertina puikiai matantis žmogus. Tai rodo, kad aklieji ir silpnaregiai taip pat gali prisidėti prie vizualinės medijos kūrimo.“

„Padariau nuotrauką Kemps Bėjuje Pietų Afrikoje ir eksponuodamas nepastebėjau, kad kadro centre yra parasparnis. Jį pamačiau tik tada, kai namuose išdidinau vaizdą dideliame monitoriuje, – pasakojo Robinas. – Dabar, žvelgdami į tą nuotrauką, kuri kabo ant sienos mano svetainėje, žmonės negali patikėti, kad ją padarė silpnaregis – tokia ji gera. Jie stebisi, o aš jaučiu pasididžiavimą. Naujosios technologijos tikrai gali sužadinti tokius jausmus.“

„Tikimės surengti parodą, kurioje tokie silpnai matantys fotografai kaip Robinas galės pristatyti savo darbus, kad visi galėtų pasidžiaugti jų įkvėpimu, kūrybiškumu ir perspektyvomis“, – baigdamas pridūrė Benas.