„Kalbant apie kelionių fotografiją, – pradeda Tolis Fragoudis, – kuo ilgiau apsistoji vienoje vietoje, tuo giliau gali pasinerti. Būtent ši dalis mane žavi. Atvykęs į naują vietą, noriu pažinti ją ir ten gyvenančius žmones. Todėl lieku kiek įmanoma ilgiau ir nekeliu sau per daug konkrečių tikslų. Kelionių fotografija neturėtų būti tik tikslų sąrašas.“
Toks požiūris gali pakylėti nuotraukas aukščiau turistinių standartų ir tai akivaizdžiai matyti iš jo naujausių darbų Namibijos dykumose ir kalnuose. „Dauguma žmonių apsilankę kokioje nors vietoje turi gal savaitę laiko, kurį gali ten praleisti. Tai nėra daug, bet jei jie suplanuoja patirti ir nufotografuoti dar 100 dalykų, darosi dar sudėtingiau. Namibijoje turėjau mėnesį, ir net to nepakako, kad iš tikrųjų pažinčiau vietą, bet tai buvo pakankamai ilgas laiko tarpas, kad rasčiau tai, ko man reikėjo.“
„Fotografuojant vietos gyventojus tai itin svarbu, – sako Tolis. – Nesvarbu, ar tai būtų miestas Europos viduryje, ar dykumoje gyvenanti gentis, jei skirsite vos kelias minutes, galite tikėtis tik tokių nuotraukų, kurios atrodo tarsi darytos pašaliečio. Tačiau jei praleisite dieną ar daugiau, gyvensite, valgysite ir bendrausite su žmonėmis, pradėsite pastebėti jų gyvenimo dėsningumus. Tai suteikia nuotraukoms natūralumo ir įtikinamumo.“
Tačiau kaip tai veikia praktikoje, ypač šalyje, kurioje dar niekada nesilankėte? „Svarbu iš pradžių negalvoti per daug apie fotografavimą, bet įsilieti į aplinką. Leiskite savo akims ir širdžiai jus vesti ir atsidursite teisingame kelyje.“
„Buvome vienoje iš kalnų perėjų, vietovėje, kuri vadinasi Špickopė, ir ten užkalbinau Rieth van Schalkwyk, vietinę gyventoją. Paklausiau, ar galėtume apsistoti perėjoje ir nufotografuoti viršūnes bei uolų darinius po žvaigždėmis. Paaiškėjo, kad jos vyras, Paul van Schalkwyk, buvo labai garsus aerofotografas. Ji turėjo daug vietinių ryšių, o kai paklausiau apie vietines gentis, ji nukreipė mus teisingu keliu.“
Kartu su šia gide Tolis aplankė ovahimbų gentį ir mainais už tai, kad galėtų praleisti dieną jų stovykloje, atvežė jiems dovanų – miltų, aliejaus ir druskos. „Kadangi taip elgiausi, jie žinojo, kad mano ketinimai sąžiningi. Iš pradžių nefotografavau. Juokingiausia, kad netrukus jie pasakė: „Ei, kur tavo fotoaparatas, nusifotografuokime!“
„Kai fotografuoju kelionių portretus, jie dažnai yra spontaniško stiliaus, natūralūs ir netikėti, nufotografuoti nepozuojant. Būtent čia labai padeda „Sony Alpha 7R IV" funkcijos.“
„Be abejo, „Alpha 7R IV“ automatinis fokusavimas yra pagrindinis privalumas, – tęsia jis, – jo greitis ir tikslumas labai svarbūs, nes daugelis portretų fotografuojami naudojant objektyvą FE 135 mm f/1,8 GM iki galo atidaryta diafragma. Tokiose situacijose, kai lauko gylis yra ne daugiau kaip keli centimetrai, akių sekimo režimas neįkainojamas. Jis veikia per visą kadrą ir nieko nepraleidžia. Žmonės juda, juokiasi ir gyvena taip, kaip norėjau juos įamžinti, o fotoaparatas negali jų sustabdyti.“
Tokiose situacijose praverčia ir „Alpha 7R IV“ pakreipiamas ekranas. „Nenoriu, kad man pozuotų portretams, todėl tokiose situacijose retai pakeliu fotoaparatą prie akies. Taip fotografuojant žmonės gali jaustis kiek nejaukiai. Vietoje to „Alpha 7R IV“ ekranas padeda man fotografuoti nežiūrint tiesiai į juos, o su fotoaparatu ant kelio esu mažiau pastebimas. Jie galvoja, kad tikrinu kitas nuotraukas, todėl elgiasi ir laikosi natūraliau.“
Kitas svarbus „Sony Alpha 7R IV“ aspektas Toliui yra neįtikėtinas detalumas, tiek kalbant apie raišką, tiek apie apšviestas ir tamsias kontrastingų scenų dalis. „Kai perku fotoaparatą, vienas svarbiausių dalykų yra dinaminis diapazonas, o „Alpha 7R IV“ jo suteikia sočiai. Puikus pavyzdys – ši genties matriarchės nuotrauka jos namelyje. Saulė šviečia, bet vaizdas nėra nei per šviesus, nei per tamsus.“
Taigi, kaip Tolis apskritai vertina mėnesį trukusią viešnagę Namibijoje? „Tai labai saugi ir graži šalis, nepanaši į jokią kitą, kurioje man yra tekę būti, tačiau labiausiai įsiminė žmonės, kuriuos sutikau per tą laiką, ir tai, kokie jie buvo atviri ir džiugūs. Jie turi ypatingos energijos ir labai džiaugiuosi, kad galėjau ją užfiksuoti naudodamas savo „Sony“ fotoaparatą – puikų palydovą norintiems kelionių įkvėptų nuotraukų, tokių kaip ši.“