Kai „Sony“ man įteikė naująjį „Alpha 7 V“ ir paprašė išbandyti jį realiomis gamtos sąlygomis, aš tiksliai žinojau, kaip noriu jį išbandyti: maži miško paukščiai, greiti plėšrieji paukščiai, neprognozuojamas oras ir nenuspėjamas elgesys Anglijos kaime rudenį.
Kaip gamtos fotografas, labiausiai pasikliauju greičiu ir tikslumu. Jei neveikia automatinis fokusavimas, užraktas nesuveikia laiku arba dinaminis diapazonas negali apdoroti ryškaus dangaus ir tamsaus miško tame pačiame kadre, praradni tik kartą gyvenime pasitaikančius momentus. Šio projekto metu „Alpha 7 V“ lydėjo mane per Didįjį Vindzoro parką, palei Hampšyro upių krantus iki pietinės pakrantės. Dirbau auksinės valandos spinduliuose, tamsiuose šešėliuose, stipriai lyjant ir pučiant smarkiam vėjui, su gyvūnais, kurie retai ramiai patupi ilgiau nei sekundę. Fotoaparatas ne tik neatsiliko, bet ir pakeitė mano požiūrį į tas akimirkas.
Miško paukščiai Didžiajame Vindzoro parke Kelionę pradėjau Didžiojo Vindzoro parko miškų gilumoje. Rudens spalvos buvo tik pradėjusios ryškėti ant medžių lajų, o žaliukės, dagiliai, kėkštai, mėlynosios zylės ir didžiosios zylės skraidė tarp šakų. Oras buvo nenuspėjamas: vieną minutę švietė saulės spinduliai, kitą – dangų uždengdavo tiršti debesys ir dulksna.
Tai buvo puiki vieta išbandyti DI valdomą automatinį fokusavimą. „Alpha 7 V“ atpažino ir sekė mažus paukščius net tada, kai jie judėjo per tankias šakas ar kontrastingas šviesos ir šešėlių zonas. Mane labiausiai nustebino tai, kaip užtikrintai fotoaparatas sekė paukštį, kai jis akimirkai pasislėpė už medžio ar išnyko jo lapijoje ir vėliau vėl pasirodė kitoje pusėje. Sekimo laukelis liko užfiksuotas, o fotoaparatas elgėsi taip, tarsi visada žinotų, kur yra mano objektas.
Suderinkite šią pažangią technologiją su 30 kadrų per sekundę greičiu be užtemdymo ir chaotiškos miško scenos taps lengvai valdomos. Greitai tarp medžių nardančio paukščio sekimas tapo sklandus ir nepertraukiamas, o vaizdo ieškiklio užtemdymas neturėjo įtakos mano koncentracijai. 33 MP iš dalies sluoksniuotas jutiklis užtikrino greitą nuskaitymą ir aiškius, išsamius failus, kurie puikiai perteikė judesį ir plunksnų tekstūrą.
Lietus, elnias ir tikrojo streso išbandymasMano antroji diena Vindzore buvo visiškai kitokia: nuo ryto iki popietės lijo kaip iš kibiro. Tokia rudeninė liūtis, kai peršlampa visi drabužiai, o kiekvienas lapas tampa atspindinčiu paviršiumi.
Tarp interviu filmavimo sutelkiau dėmesį į raudonuosius elnius, judančius per rūką, ir lietaus prisigėrusius paparčius. Tai buvo puikus dinaminio diapazono ir patikimumo išbandymas. „Alpha 7 V“ 16 kadrų dinaminis diapazonas išsaugojo tamsaus ir sušlapusio kailio detales, taip pat šviesių dangaus tarpų ir gilių šešėlių po medžiais detales. Net esant aukštesniems ISO rodikliams niūresniais momentais, failai išliko aiškūs ir natūralūs. Ši diena taip pat parodė, koks svarbus yra naujasis 4 ašių daugiakampis ekranas fotografuojant laukinę gamtą. Fotografavimas iš apačios yra didelė mano darbo dalis, nesvarbu, ar fotografuoju elnius lietuje, ar mažus paukščius, šokinėjančius ant miško paklotės. Galimybė apversti, pakreipti ir pasukti ekraną beveik bet kuria kryptimi leido laikyti fotoaparatą žemai, slėptis už jo ir reguliuoti kampą nepritraukiant dėmesio. Tai gali atrodyti smulkmena, bet dirbant lauke tai suteikia daug pranašumo.
Tulžys ant Hampšyro upės krantoPo Vindzoro persikrausčiau prie Hampšyro upės krantų, kur tris dienas praleidau stebėdamas tulžius. Tai paukščių rūšis, kuri visada yra automatinio fokusavimo, spalvų apdorojimo ir tinkamo laiko parinkimo išbandymas.
Upės buvo nusėtos raudonomis uogomis ir rudeniškais lapais, kurie sudarė gražų kontrastą su mėlyna ir žalia paukščių spalvomis. Anksti ryte šviesa buvo silpna ir švelni, o įsidienojus atspindžiai vandenyje tapo sudėtingesni, tačiau „Alpha 7 V“ su viskuo susidorojo puikiai. DI AF užfiksavo ant šakų sėdintį tulžį ir sekė jį, kai šis pakilo skristi. Išplėstinis RAW apdorojimas ir jutiklio dinaminis diapazonas leido man atkurti saulės apšviestas vietas ant vandens ir išryškinti šešėlių, dengiančių krantus, detales nesugadinant bendro vaizdo. Šiuo atveju greitas užraktas tikrai veikė puikiai. Galimybė padidinti greitį iki 1/16 000 sek. leido man sustabdyti skrydžius ir sparnų plasnojimus ore net ir tada, kai vanduo stipriai atspindėjo šviesą.
Pietinė pakrantė: pelėsakaliai, vėjas ir žaliasis genysPirmiausia baigiau savo nuotykius pietinėje pakrantėje, kur stiprūs vėjai ir atviri kraštovaizdžiai kėlė visiškai kitokius iššūkius. Pelėsakaliai skraidė ir medžiojo prisitaikydami prie vėjo gūsių, ir tai buvo puikus fotoaparato gebėjimo sekti objektą judriame, besikeičiančiame fone išbandymas. „Alpha 7 V“ išlaikė fokusą, kai pelėsakaliai skraidė, keitė padėtį ir staiga nukrisdavo, o 30 kadrų per sekundę serija leido man pasirinkti tikslią kadro dalį, kurioje laikysena ar sparnų padėtis atrodė tobula.
Tačiau labiausiai įsiminė momentas, kai pagaliau pavyko padaryti gerų žaliojo kėkšto nuotraukų. Tai rūšis, kurios man nepavyko užfiksuoti daugelį metų, todėl pamatyti juos esant geram apšvietimui, skraidančius tarp žolės ir žemų šakų, buvo ypatingas jausmas. Fotoaparatas užtikrintai sekė paukštį, o nuotraukos gavosi geriausios, kurias kada nors padariau su šiuo paukščiu. Šis lauko įgūdžių, kantrybės ir fotoaparato, kuriuo galėjau pasitikėti, derinys buvo tikroji šio projekto esmė.
Miškuose, upėse ir pakrantėse tapo aišku viena: „Alpha 7 V“ sukurtas fotografams, kurie neturi antrosios galimybės. Mano atveju pasiteisino:
Svarbiausia, kad tai leido man sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus: nuskaitymo elgseną, kantrybę ir leidimą gamtai mane nustebinti. Rudenį, kai Anglijos kaimas nenustygo vietoje, „Alpha 7 V“ nepraleido nė vieno kadro ir buvo labai smagu juo naudotis!
„Fotografija man yra daugiau nei darbas, tai mano būdas suvokti pasaulį. Nieko nėra maloniau nei gulėti ant žemės visiškai nejudant ir laukti tobulos akimirkos, kai gyvūnas ir objektyvas susilieja.“