Vasara gali būti nepatogus laikas fotografuoti. Dienos metu šviesa dažniausiai būna per daug ryški daugeliui peizažo fotografijų, todėl siekiant užfiksuoti geriausius kadrus, reikia fotografuoti labai anksti ryte arba labai vėlai vakare. Man patinka fotografuoti ankstyvomis valandomis.

Rytas net mieste ramus. Aplink daug mažiau žmonių ir vyksta daug mažiau veiksmo. Čia graži šviesa ir galbūt šioks toks ankstyvo ryto rūkas, taip pat visi paukščių, gyvūnų ir vabzdžių, pradedančių savo dieną, garsai.

Kai planuoju ankstyvo ryto peizažo fotografavimą, iš tiesų nusispjaunu į visus planus, bent jau į tuos, kuriuos susidaro daugelis peizažo fotografų. Niekada nebandau išsiaiškinti, iš kurio taško pakils saulė, ar kada šviesa gali pasiekti tam tikrą bruožą. Man patinka būti spontaniškam ir nuolat judėti, o jei staiga ką nors pamatysiu – nufotografuosiu.

Kodėl spusteliu „Sony Alpha 7R III“ ar „Alpha 7R IV“ užraktą, sunku apibūdinti. Visada dairausi ir stebiu, pastebiu šviesos kryptį ar kraštovaizdžio bruožą – galbūt horizonto liniją ar vienišą medį. Einu ir stebiu aplinką, ir staiga kažkas nutinka, kas sužadina mano vaizduotę. Sustoju ir užfiksuoju tai.

Kadangi niekada nežinau, kokius vaizdus darysiu, visada turiu su savimi įvairių objektyvų, kad būčiau pasiruošęs. Objektyvas, kurį visada galima rasti mano fotoaparato krepšyje, yra FE 24-105 mm f/4 G OSS. Jis veikia labai gerai ir tinka labai daug nuotraukų, kurias darau.

Paprastai taip pat turiu FE 16-35 mm f/4 ZA OSS objektyvą ir, jei noriu, kad mano rinkinys būtų lengvas, bet man reikia teleobjektyvo, naudoju FE 70-300 mm f/4.5-5.6 G OSS – tai puikus priartinamas teleobjektyvas už tokią kainą, tačiau vėlgi, didžiausias jo privalumas – jo dydis ir svoris.

Kai svoris ne problema, vietoj FE 70-300mm f/4.5-5.6 G OSS įsidedu FE 12-24mm f/2.8 GM, 70-200mm f/2.8 GM OSS, ir, žinoma, FE 200–600 mm f/5,6–6,3 G OSS.

Dalykas, kuris man labai patinka naudojant bet kurią „Sony“ kamerą, yra fantastiškas dinaminis diapazonas. Prieš kelerius metus fotografuodamas savo DSLR kamera, visada naudodavau kelias ekspozicijas ir sujungdavau vaizdus „Adobe Photoshop“, kad padidinčiau dinaminį diapazoną. Dabar man retai to reikia. Esu linkęs paryškinti ir tada turėti galimybę paryškinti šešėlių sritis, kad atkurčiau detales.

Be to, kad stebiu histogramą, įsitikinu, kad maksimaliai padidinu kameros dinaminio diapazono ekspoziciją, nustatydamas kameros JPEG stilių į „Neutral“ ir sumažindamas kontrastą iki žemiausio. Siekiu kuo plokštesnio vaizdo, kad galėčiau matyti visas ryškiausias ir šešėlines detales, kurias turėsiu redaguodamas neapdorotą failą. Kai fotografuoju, tai, ką matau per vaizdo ieškiklį ar galinį ekraną, neatrodo kaip galutinis redaguotas vaizdas, tačiau tai padeda sukurti geriausią redaguoti failą.

Gali būti, kad neredaguosiu nuotraukų kelias dienas, net savaites po to, kai jas padariau, todėl stengiuosi prisiminti, kokia buvo scena, ką jaučiau tą akimirką ir net kokia buvo aplinka – temperatūra, oras. Visos detalės turi įtakos mano vaizdų redagavimui.

Pavyzdžiui, jei tądien man pasidarė šalta ir jau buvau išsekęs po žygio, galiu vaizdui suteikti šiek tiek šaltesnio mėlyno tono. Jei tai būtų šilta aplinka, kurioje jausčiausi gerai, tai atsispindėtų mano redagavime. Svarbiausia nepersistengti.

Tačiau turiu prisipažinti, kad keltis daryti nuotraukas ankstyvą rytą man visada sunku. Tačiau darau tai dėl atpildo. Nėra nieko geresnio kai grįžtu su nuotraukomis, kurios man tikrai patinka.