Spalvos mano kraštovaizdžio nuotraukose yra labai svarbios. Nesvarbu, ar fotografuoju įspūdingą kraštovaizdį su neįtikėtinai ryškiomis spalvomis, ar ką nors subtilesnio, noriu žiūrovui parodyti, kokia nepakartojama gali būti šviesa ir spalvos.
Vietos pasirinkimas
Viskas prasideda nuo planavimo. Praleidžiu daug laiko tyrinėdamas potencialias vietas savo kraštovaizdžio nuotraukoms, ypač savo šalyje, Nyderlanduose. Visada svarbu dairytis naujos vietos, net ir tos, kurią galbūt pravažiavote šimtus kartų.
Kalbant apie tolimesnes vietas, yra daugybė būdų vietoms tyrinėti. Kone bet kurią vietą galite rasti naudodamiesi „Instagram“ ar „Google“ vaizdais, kur galėsite susidaryti įspūdį apie vietovę ir apšvietimo, su kuriuo dirbsite, tipą. Ieškodamas mažiau populiarių vietų naudoju „Google Earth“. Galiu valandų valandas praleisti tyrinėdamas kraštovaizdį ir tikrindamas potencialias vietas. Nuvykęs į vietą, užuot švaistęs laiką ir energiją, dažnai naudoju savo droną, kuriuo žvalgau potencialius taškus. Siekdamas tinkamų spalvų, turiu žinoti, kaip atrodys apšvietimas. Turiu žinoti, kada ir kur pakils saulė ar mėnulis ir kurioje vietoje jis nusileis. Kad tai sužinočiau, daugiausia naudoju programą „PhotoPills“, kuri leidžia matyti, kaip judės mėnulis ir saulė ir kaip tai paveiks vietų sąrašą.
Taip pat visada stebiu orą, nes jis turi milžinišką poveikį nuotraukos spalvoms. Jei viskas vyksta pagal planą ir oras yra mano pusėje, tobulas apšvietimas būna arba iškart prieš saulėtekį, arba tik nusileidus saulei. Tokiu metu dangus gali nusidažyti raudona, rožine ar violetine spalva – tai išraiškingos spalvos, kurios man patinka. Aš taip pat fotografuoju naktį; iš tiesų nakties dangus turi įvairiausių atspalvių, kuriuos galima užfiksuoti naudojant ilgą išlaikymą, ypač tose vietose, kur nėra šviesinės taršos.
Apskritai kalbant, ieškau viena kitą papildančių spalvų. Mėlyna ir oranžinė yra vienas iš mano mėgstamiausių spalvų derinių – mėlyna jūra ir oranžinis dangus taip puikiai dera. Tačiau tai taip pat gali būti smulkūs objektai pirmam plane, kurie tinka prie dangaus spalvos, pavyzdžiui, gėlytė ar akmenėlis; ieškokite šių dalykų ir bandykite panaudoti juos savo kompozicijose.
Vienas iš būdų iškelti mažesnius objektus į pirmą planą – naudoti labai plataus kampo objektyvus. Dažnai naudoju 12–24 mm f/4 G serijos objektyvą ir parenku 12 mm. Tada prie žemės staiga pamatome visas linijas ir detales, kurias galima naudoti kaip pirmo plano objektus. Naudojant 12 mm, pirmas planas pasidaro toks didelis, tarytum būtumėte įtraukti į vaizdą.
Kitas objektyvas, kurį visada naudoju – „Sony FE“ 100–400 mm f/4.5–5.6 OSS „G Master“. Jis yra vienas iš tiksliausių kintamo židinio nuotolio objektyvų, kuriuos man tekę naudoti, ir aš jau taip nebegaliu be jo! Filmuodami kraštovaizdį su 400 mm židinio nuotoliu, būkite išradingi – turite žiūrėti toli ir matyti, kaip dera skirtingi peizažo elementai. Šių dydžių židinio nuotoliai priverčia panaudoti kūrybiškumą, tad nuotrauka unikalesnė nei gauta naudojant standartinį židinio nuotolį.
Anksčiau objektyvus derindavau su „Sony α7R II“, bet dabar perėjau prie „Sony α7R III“. Jo 42,4 MP raiška suteikia tiek smulkios informacijos, kiek man reikia, o dinaminis diapazonas atskleidžia šešėliuose paslėptas detales. Be savo fotoaparato, objektyvų ir trikojo, taip pat pasiimu keletą filtrų, bet retai naudoju graduotus ND filtrus, o bandau naudoti išlaikymą, kad atskleisčiau ryškiausius elementus. Žinau, kad dažniausia su „α7R III“ galiu užfiksuoti daugybę detalių šešėliuose, kurias vėliau galiu išryškinti, kai redaguoju nuotraukas.
Redagavimas
Redaguodamas savo nuotraukas mėgstu jas apdoroti, kad išnaudočiau visas scenos galimybes. Tačiau niekada nekuriu netikros scenos pakeisdamas dangų – apdorojimo techniką naudoju taip, kad kuo geriau perteikčiau tai, kas buvo scenoje. Iš pradžių naudoju „Adobe Lightroom“, kad sugrupuočiau nuotraukas, tada naudodamas „Adobe Photoshop“ jas apdoroju: koreguoju spalvas ir kontrastą bei šviesinu ir tamsinu tam tikras nuotraukos sritis.
Žmonės dažnai sako, kad fotografijoje yra per daug apdorojimo ar net tai, kad nuotrauka gali atrodyti padirbta, ypač žiūrėdami į saulėtekį ar saulėlydį. Tačiau natūralus apšvietimas ir spalvos gali būti neįtikėtinos ir kartais netgi reikia sumažinti kai kurių nuotraukos dalių spalvos sodrumą. Taigi mano patarimas – atsikelkite anksti ir būkite laukinio gyvenimo liudininku.
Keli galutiniai patarimai:
„Einu iš proto dėl tobulo kadro“
