Tiems, kurie manęs dar nepažįsta, mano pagrindinė aistra yra makrofotografija, kuria dalijuosi paskyroje @kylevanbavel. Man patinka neskubėti ir atrasti plika akimi nematomas gamtos detales. Pastaraisiais mėnesiais šią meilę gamtai ėmiau derinti su laukinės gamtos fotografija, ir tai man atvėrė visiškai naujus fotografijos horizontus.

Vis dar mokausi, eksperimentuoju ir neišvengiu klaidų. Laukinės gamtos fotografija gali bauginti, ypač kai matai fotografus, tempiančius sunkią įrangą į atokius kraštus. Iš pradžių svarsčiau, ar norint sukurti įspūdingų nuotraukų prireiks specialių žinių, brangios įrangos ar galimybės įamžinti retus gyvūnus.

Netrukus supratau, kad laukinės gamtos fotografija gali prasidėti kur kas arčiau namų. Vietos parkas, ežeras, miško takelis, pakrantė ar net nuosavas sodas suteikia daugybę galimybių. Pradėjus juos pastebėti, paukščių gausu visur, o puikių kadrų galima užfiksuoti net ir trumpai pasivaikščiojus kaimynystėje.

Kai „Sony“ pasiūlė išbandyti naująjį „FE 100-400mm f/5.6-8 OSS“, nekantravau pamatyti, ką jis sugeba. Išbandęs jį realiose situacijose, likau sužavėtas jo galimybėmis ir vaizdo kokybe, atsižvelgiant į kainą. O svarbiausia – su juo laukinės gamtos fotografija tampa kur kas prieinamesnė.

Pirmiausia pastebėjau, koks kompaktiškas ir lengvas yra šis objektyvas. Turint omenyje jo universalų 100–400 mm židinio nuotolio diapazoną, dydis tiesiog įspūdingas. Nors objektyvas ir lengvas, jo konstrukcija atrodo tvirta. Jis tarsi sukurtas nešiotis nuolat, o ne tik išsitraukti per ypatingas keliones.

Tai labai svarbu, kai kelias valandas praleidžiate lauke, laukdami tinkamo momento ir fokusuodami. Didesni gyvūnai gali pamokyti kompozicijos, fono atskyrimo paslapčių bei kantrybės. Norint fotografuoti laukinę gamtą, nebūtina keliauti į pasaulio kraštą.

Viena pirmųjų mano klaidų buvo per didelis noras prieiti kuo arčiau. Maniau, kad sėkmingame kadre objektas turi užpildyti visą vaizdą. Ilgainiui supratau, kad aplinka tokia pat svarbi. Palikus erdvės aplink gyvūną atskleidžiama jo natūrali buveinė, o nuotrauka dažnai papasakoja kur kas įtaigesnę istoriją.

Taip pat supratau, koks svarbus yra fonas. Sukaupęs patirties makrofotografijoje, jau žinojau, kaip švelnus, detalėmis neapkrautas fonas gali pakeisti nuotrauką. Tai galioja ir laukinės gamtos fotografijai. Šiek tiek pasislinkę, pritūpę ar tiesiog sulaukę tinkamos akimirkos, dažnai galite sukurti švaresnį ir labiau subalansuotą kadrą.

Dar viena klaida – tikėtis tobulo kadro per kiekvieną pasivaikščiojimą. Net jei grįžtate beveik tuščiomis, vis tiek sužinote, kur mėgsta tupėti paukščiai, kaip kinta šviesa ir kaip elgiasi gyvūnai. Norėčiau, kad anksčiau būčiau supratęs, jog šios ramesnės akimirkos nenueina perniek. Jos yra tobulėjimo dalis.

Toks objektyvas kaip „Sony FE 100-400mm f/5.6-8 OSS“ būtų padėjęs man mokytis greičiau, nes praktiškas jo diapazonas leidžia fotografuoti kur kas paprasčiau. Pasirinkus 100 mm, galima aprėpti daugiau aplinkos arba fotografuoti didesnius gyvūnus. O su 400 mm – išskirti mažesnius ar toliau esančius objektus. Dėl tokio lankstumo vos su vienu objektyvu galite išbandyti įvairius fotografavimo stilius.

Pasirinkus tinkamas viso kadro fotoaparato „Sony Alpha 7C II“ nuostatas, šis objektyvas užtikrina įspūdingą vaizdo kokybę. Dažniausiai naudojau objekto stebėjimą kartu su akių aptikimo AF („Eye AF“) funkcija, kad gyvūno akis išliktų ryški net jam judant. Tai leido labiau susitelkti į kompoziciją ir tinkamos akimirkos fiksavimą, užuot nuolat rūpinusis fokusavimu.

Automatinis fokusavimas veikia greitai ir tiksliai, o integruota stabilizavimo funkcija užtikrina vaizdo sklandumą bei stabilumą fotografuojant iš rankų. Tai ypač praverčia, nes laukinėje gamtoje svarbios akimirkos dažnai prabėga akimirksniu. Su šiuo objektyvu jaučiausi užtikrintai ir galėjau drąsiai sekti objektą be jokių dvejonių.

Šis objektyvas taip pat puikiai dera su viso kadro fotoaparatu. Naudojamas su „Sony Alpha 7C II“, jis išnaudoja visą jutiklio plotą, užtikrindamas puikų detalumą, natūralų gylį ir daugybę pritaikymo galimybių. Naudojant 100 mm nuostatą, į kadrą galite įtraukti aplinką. O su 400 mm – išskirti paukščius iš pagarbaus atstumo. Man taip pat labai patinka švelnus, natūralus „bokeh“ efektas, kuris sumažina dėmesį blaškančių detalių kiekį ir gražiai išryškina patį objektą. Be to, detalūs viso kadro failai suteikia laisvės patogiai apkarpyti nuotrauką, jei paukštis kadre atrodo mažesnis, nei tikėtasi.

Norint dar labiau priartinti vaizdą, objektyvą galima naudoti su „Sony“ telekonverteriais. Prijungus 1,4x telekonverterį, 100 mm virsta 140 mm, o 400 mm tampa 560 mm, taip sukuriant 140–560 mm židinio nuotolio diapazoną su didžiausia f/8–11 diafragma.

Naudojant 2,0x telekonverterį, 100 mm virsta 200 mm, o 400 mm tampa 800 mm, taip sukuriant 200–800 mm diapazoną su didžiausia f/11–16 diafragma. Standartinį diapazoną galite naudoti įprastai laukinės gamtos fotografijai, o jei prireiks dar labiau priartinti mažesnius ar toliau esančius paukščius, nereikės su savimi nešiotis papildomo objektyvo.

Svarbiausia tai, kad su lengva įranga visas fotografavimo procesas tapo dar malonesnis. Galėjau ilgiau tyrinėti aplinką, laisvai judėti ir patogiai fiksuoti laukinę gamtą. Be to, pasidarė kur kas lengviau fotografuoti spontaniškai. Po darbo galite užsukti prie vietos ežero, dviračiu pasivažinėti po netoliese esantį gamtos kampelį, pasivaikščioti kaimynystėje ar tiesiog fotografuoti paukščius savo sode – tam nereikia planuoti jokios didelės ekspedicijos.

„Sony FE 100-400mm f/5.6-8 OSS“ įrodo, kad laukinės gamtos fotografavimas teleobjektyvais neturi bauginti ar reikalauti didelių fizinių pastangų. Šis procesas gali būti lengvas, prieinamas ir spontaniškas. Nereikia nei tobulos vietos, nei ilgametės patirties. Pradėkite nuo to, kas yra šalia jūsų, stebėkite, kaip juda gyvūnai, ir leiskite sau klysti.