Kol dukart „World Enduro“ čempiono vardą iškovojęs Johnnis Aubertas vinguriuoja išdžiūvusio ežero dugnu Turkijos Ankaros provincijoje, veiksmo kadrų specialistas Philipas Platzeras fiksuoja jo pažangą didele 30 kadr./sek. sparta. Motociklui vingiuojant aplink nuo saulės išbalusias uolienas ir smingant į sausas daubas, tik Philipo „Sony Alpha 1“ yra pakankamai greitas, kad užfiksuotų tokį veiksmą. Kiekvienas kadras kupinas dinamiškumo ir detalių… bet tai pavyko vos per plauką.
Prieš kelias valandas visai kitoje vietoje reikalai atrodė prastai. „Susitarėme fotografuoti mums išrinktame druskos ežere, – paaiškina Philipas, – bet iškart kai kas buvo ne taip – nebuvo dulkių… buvo tik plonas druskos kristalų sluoksnelis. Gražu, bet mums netiko, nes šiuose kadruose norėjau parodyti energiją ir nuotykį, o tam reikėjo vietos, kurioje būtų galima draskytis išsviedžiant į orą smėlį, akmenukus ir dulkes.“
Tačiau klaidų suvokimas, atsitiesimas ir bandymas dar kartą yra būtent tai, kas leidžia daug pasiekti sporte – ir fotografijoje. „Tai tikriausiai yra pagrindinis dalykas, kurio išmokau darydamas veiksmo kadrus – tęsia Philipas. – Siekti geriausio ir nepasitenkinti tuo, kas yra lengva. Niekada nebijau eksperimentuoti. Svarbu ne tik kūrybiškos ekspozicijos, didelė darbo dalis yra tinkamos vietos suradimas.“
Šis eksperimentas yra susijęs su motociklo galios ir greičio perteikimu per judesį, – tęsia jis, – o tai dažnai apima mažesnį užrakto greitį, tokius efektus kaip fotoaparato kreipimas ir motociklo sąveiką su žvyrkeliais. Noriu, kad žiūrintysis pajustų kiekvieną iki 200 km/h įsibėgėjančio motociklo krestelėjimą ir pagreitėjimą.“
„Darydamas tokį kadrą kaip šis, – tęsia Philipas, – užrakto greitį sumažinau iki 1/60 sek., kad perteikčiau susiliejusius judesius ir motociklo galios pojūtį. Kai kadrus darau kreipdamas fotoaparatą, nesijaudinu dėl tobulo ryškumo, man svarbiau užfiksuoti emociją. Užtenka vieno ryškaus taško, pavyzdžiui, ant šalmo ar priešais motociklą, kad akys užsikabintų.“
Kitoje situacijoje, kur Johnnis Aubertas kilo vingiuotu žvyrkeliu, reikėjo fotografuoti kitaip. „Tai buvo techninius įgūdžius atskleidžianti vietovė, todėl norėjau padaryti nuotraukas, parodančias, kaip motociklas susitvarko su sudėtingu keliu, – paaiškina Philipas. – Čia reikėjo daugiau paeksperimentuoti su kompozicija, apsupti jį nuotykį parodančiomis kliūtimis, tačiau naudojant mažą f/2,8 lauko gylį įkomponuoti jo brovimąsi per kliūčių ruožą.“
Kadangi tai buvo rinkodaros projektas, reikėjo ir kitų tipų kadrų. „Visada reikia atsižvelgti į daug aspektų, – paaiškina Philipas, – svarbu ne tik perteikti gryną veiksmą, bet ir parodyti logotipus ar dažytus paviršius, todėl reikia kruopščiai parinkti fotografavimo kampą. Vėlgi, vietovė buvo svarbu. Turėjome daug vietos padangų vėžei ištobulinti, o dienos pabaigoje ir apšvietimas gavosi tobulas.“
Dirbdamas su „Sony Alpha 1“ Philipas nurodo tris pagrindinius privalumus, kurie leidžia jam sutelkti dėmesį į kompoziciją ir režisavimą, o ne rūpintis nustatymais. „Svarbiausias iš jų yra „Alpha 1“ automatinio fokusavimo funkcija, – sako jis. – Ja galima pasikliauti 100 % ir žinoti, kad jos nesutrikdys motociklo greitis ar aplink motociklą kylančios dulkės. Dažniausiai fotografuoju naudodamas 70–200 mm f/2,8 GM nustatęs didžiausią diafragmą, todėl turi būti sufokusuota labai tiksliai, o šis fotoaparatas niekada nesufokusuoja pernelyg arti ar toli. Tai yra didelis, didelis žingsnis į priekį sporto fotografijoje.“
Philipas taip pat įžvelgė „Alpha 1“ didžiausios 30 kadr./sek. spartos režimo privalumą. „Tai susiję su dramatiška poza, – paaiškina jis, – nes kadrų serijoje vienas kadras visada atskleis geriausią kampą ar pozą. Tai sekundžių dalių reikalas – vieną akimirką slystantis ratas atsiduria tobuloje vietoje, o kitą vėl iš jos pabėga. „Alpha 1“ naudojimas šiuo režimu yra tarsi vaizdo įrašo kadrų stabdymas, tik išsaugant visą didelės raiškos nuotraukų kokybę.“
Philipas taip pat mato didelį „Sony Alpha 1“ 50 megapikselių raiškos privalumą. „Galimybė apkarpyti veiksmo kadrus yra labai naudinga, ir ne tik dėl objekto priartinimo. Nuotraukos reikalingos spausdintiems leidiniams ir žiniatinkliui, horizontaliu ir vertikaliu formatais, o naudojant „Alpha 1“ paprasta fotografuoti horizontaliu formatu, o tada apkarpyti kadrus į vertikalų formatą. Pavyzdžiui, prasidėjus motokroso lenktynėms nėra laiko kaitalioti orientacijos, todėl didelė raiška labai padeda.“
Prisimindamas dar vieną sėkmingą projektą, įgyvendintą naudojant „Sony Alpha 1“, Philipas jaučia, kad jis nuolat mokosi. „Ši fotosesija man išties priminė, kaip svarbu veiksmo fotografijoje yra vieta, – užbaigia jis, – ir kad nereikia tenkintis kažkuo, kas neatrodo visiškai gerai. Atlikę kelis fotosesijos pakeitimus ir turėdami tvirtą „Alpha 1“ paramą, grįžome į tinkamą vietą ir buvome pasirengę sulaukti sėkmės.“
„Geriausi dalykai vyksta išėjus iš komforto zonos!“