Paskendę lobiai

Sąmoningumo poreikis mums primena naujausią Alexio darbą – bendradarbiaujant su UNESCO kurtą projektą „1 Ocean, The Anatomy“ (liet. „1 vandenynas, anatomija“), kuris yra Jungtinių Tautų programos „Vandenynų mokslo dešimtmetis“ dalis. Tiek projektas, tiek programa yra orientuoti į aplinkos išsaugojimą. „Šioje programoje dalyvauju kartu su UNESCO okeanografijos komisija ir rodau savo darytas nuotraukas maldaudamas apsaugoti vandenyną, – aiškina Alexis. – Siekiame paaiškinti, kodėl jūrų mokslas yra svarbus ir tiesiogiai susijęs su planetos apsauga. Jei to nesuprasime, negalėsime nieko nuveikti jos labui.“

Viena iš pagrindinių projekto temų yra povandeninio kraštovaizdžio, jo nematytų kalvagūbrių, plokštumų, povandeninių ugnikalnių ir gilių įdubų tyrinėjimas. „Iki dabar buvo techniškai sudėtinga užfiksuoti povandeninį kraštovaizdį jūros dugne, – paaiškina Alexis, – tačiau atsiradus galimybei fotografuoti didele raiška ir pasirodžius didelio jautrumo jutikliams (šiomis savybėmis pasižymi ir mano „Sony Alpha“ fotoaparatai), galime dirbti didesniame gylyje esant labai prastam apšvietimui ir papasakoti tai, ko nebūtume galėję anksčiau.“

„Vandens gelmė sugeria šviesą, – fotografas pasakoja toliau, – tačiau aš įprastai dirbu nustatęs 800 ir 1600 ISO jautrumą, nes žinau, kad taip įamžinsiu aukštos kokybės vaizdus. Jei neturėčiau „Alpha“ įrangos, nebūčiau galėjęs užfiksuoti daugybės kadrų. Kuo giliau neri, tuo svarbesnis įrangos jautrumas – ypač tada, kai reikalingas didesnis užrakto greitis, kad sustabdytum akimirką, visai kaip šioje banginio nuotraukoje, kurioje jis nepaprastai greitai skrodžia gelmes. Man reikėjo 1/1250 sekundės, kad jį užfiksuočiau. Fotografuoti tokia sparta po vandeniu yra nuostabu ir nebūtų buvę įmanoma anksčiau.“

Palikime tokius techninius aspektus kaip „Sony Alpha 7R II“ ir „III“ fotoaparatų bei objektyvų apsaugojimas vandeniui atspariais korpusais nuošalyje ir paklauskime Alexio, kaip jis fotografuoja povandeninį kraštovaizdį? „Šiame projekte fotografuodavau plačiu kampu ir sujungdavau vaizdus, kad įamžinčiau povandeninių erdvių galybę. Darydavau daugybę atskirų nuotraukų, o paskui jas komponuodavau kompiuteryje, kad atskleisčiau mastą ir paversčiau didingas vizijas tikrove.“

Fotografuojant įprastus kraštovaizdžius labai svarbu apšvietimas. Alexis teigia, kad ne išimtis ir povandeninis pasaulis. Tai akivaizdu nuotraukoje „Smoking Land“ (liet. „Rūkstanti žemė“), kuri Alexiui yra viena mėgstamiausių šioje serijoje. Ji užfiksuota Sicilijos pakrantėse, didesniame nei 80 m gylyje, „kur yra geoterminių šaltinių ir veržiasi dujos“ ir „kur susiformuoja įspūdingi vulkaniniai krateriai. „Šis kadras užfiksuotas su FE 16–35mm f/2.8 GM objektyvu – tai vienas iš mėgstamiausių objektyvų, kurį saugau po povandeniniu korpusu. Apšvietimui naudoju dvi blykstes – apšviečiu ir fokusuoju kraterius. Fone matosi naras, pagal kurio dydį pamatyti kraterių mastą, o sceną apšviečia dvi 10 000 liumenų LED lempos, kurias jis laiko.“

Kitose vietose Alexis mėgsta fotografuoti jūros dugno struktūras kartu su žuvimis, visai kaip šioje nuotraukoje, kurioje jų būrys plaukia pro gorgoninį koralą.

Vaizdo fokusavimas po vandeniu gali būti tikras iššūkis, tačiau fokusuoti reikia itin tiksliai, ypač, kai tenka susidurti su praplaukiančiais žuvų būriais. Laimė, Alexio „Alpha“ korpusai gali atremti tokius iššūkius. „Fotografuodamas kraštovaizdžius turiu daugiau laiko, tačiau sudėtingiau, kai tenka fiksuoti tokius kadrus, kaip šis su paprastosiomis grindomis, kur gyvūnai juda labai greitai, priartėja ir nutolsta, ir kur niekas nestovi vietoje. Čia fotografavau įjungęs nuolatinio AF funkciją ir klioviausi fotoaparato lanksčiojo taško režimu, leidžiančiu sekti subjektą. Jis veikia puikiai ir užtikrina visapusiškai ryškų vaizdą, nepaisant vandens.

UNESCO projektas „1 Ocean, the anatomy“ tęsis dešimt metų, todėl Alexiui nepritrūks atradimų. „Greitai pradėsime darbuotis Prancūzijos Polinezijoje, Alborano jūroje, kuri yra Viduržemio jūros pietuose. Mes ir toliau plėtosime povandeninių kalnų ir vulkanų temą. „Kaskart susiduriu su kuo nors nepaprastu. Mane labiausiai jaudina nenuspėjamumas. Kiekviena kelionė yra unikali, nes neriame į nežinomybę, tačiau viena tikrai žinau – mano „Alpha“ įranga visada pasiruošusi iššūkiui.“