Suomių fotografas Hugo Korhonenas užsibrėžė naudodamas „Sony Alpha 6700“ įamžinti pavasarį netoli savo gimtojo Kuopio miesto.

„Įdomu tai, kad galiu keliauti po įvairiausias pasaulio vietoves, bet geriausias nuotraukas dažniausiai padarau netoli namų“, – sako Hugo. – „Tiesiog ištinka tokia „akimirka“ tiesiai po nosimi. Labai gerai pažįstu tą vietovę, moku joje orientuotis, ją suprantu.“

Fotografuoti pavasarį Hugo yra sunkus iššūkis. „Pavasaris yra toks gražus metų laikas, bet visada vengdavau išeiti fotografuoti, nes mane vargina alergija. Tačiau dabar, įvertinęs šiemet padarytas nuotraukas, džiaugiuosi, kad sugebėjau prisiversti ir padaryti keletą šaunių kadrų.“

Pavasario nuotraukų serijai Hugo naudojo „Alpha 6700“ ir jo galingą 26 megapikselių APS-C dydžio jutiklį. „Pradėjau fotografuoti naudodamas „Alpha 6500“, todėl buvo malonus jausmas grįžti prie šios serijos. Man labai patinka dydis, ypač rankenos, kuri, turint omenyje fotoaparato dydį, yra labai didelė. Naujausia fokusavimo sistema fantastiška – neįtikėtina, kaip gerai ji seka objektus, pavyzdžiui, skrendančius paukščius.“

Hugo randa gražių scenų nuotraukoms, o tada ieško jose mažų elementų, pavyzdžiui, žmonių, lėktuvų, paukščių ar gyvūnų, kurie suteikia mastelio pojūtį ir parodo, koks didelis yra pasaulis ir kokie maži esame mes.

Su mažesniu fotoaparatu „Alpha 6700“ ir „Sony“ objektyvais E PZ 10–20 mm f/4 G bei E 70–350 mm f/4,5–6,3 G OSS Hugo fotografuoti buvo lengva.

„Neatmeskite galimybės naudoti apkirpimo koeficientu pasižymintį mažesnį jutiklį!“ – sako Hugo. – „Anksčiau maniau, kad mažesnis jutiklis nėra gerai, bet dabar, naudodamas 10–20 mm objektyvą, galiu daryti plataus kampo kadrus, kurių anksčiau negalėjau, kai didžiausias kampas yra 16 mm.“

Nors Hugo mėgsta fotografuoti naudodamas 10–20 mm objektyvą, jis taip pat mėgsta fotografuoti kraštovaizdžius naudodamas teleobjektyvą, pavyzdžiui, 70–350 mm.

„Esu įsitikinęs, kad fotografuojant labai svarbu teisingai pasirinkti tai, kas tau tinka. Naudodamas plataus kadro objektyvą gali parodyti daug scenos, o naudodami teleobjektyvą gali išryškinti konkrečią kraštovaizdžio dalį, kurią nori parodyti – dalykus, kurių žiūrintieji paprastai nemato. Naudodamas teleobjektyvą fotografas gali sutelkti dėmesį į pasakojimą. Todėl nelabai linkstu fotografuoti 50 mm židinio nuotoliu – nuotoliu, kuris atitinka žmogaus regėjimą.“

Įdomu tai, kad dauguma Hugo kraštovaizdžių nuotraukų yra daromos fotografuojant vertikaliai. Suomių fotografas mano, kad tokia orientacija puikiai tinka jo nuotraukoms, ir ieško vietų, kur galėtų fotografuoti vertikaliai. Tačiau yra ir kita priežastis – ji susijusi su tuo, kaip dabar beveik visi vartojame vaizdus.

„Nuotraukas skelbiu socialiniuose tinkluose, o vertikali orientacija yra optimizuota ekranams. Suprantama, mano tikslas – užfiksuoti vaizdą ir sukurti meną ne tik sau, bet ir kitiems. Žinau, kad jei fotografuosiu horizontaliai, greičiausiai nuotrauką pamatys ne tiek daug žmonių ir ji nebus parodyta taip plačiai, kaip galėtų būti parodyta.“

Vertikalių vaizdų serija atskleidžia pavasario metų laiko spalvų gausą. Spalvų paletę, kurioje vyrauja vėsus melsvas atspalvis ir ryškios šiltos saulėlydžio spalvos, sukuria dramatiška mėlynosios valandos, saulėtekio, saulėlydžio ir auksinės valandos šviesa.

„Dauguma žmonių pasaulį mato dienos šviesoje, ypač pavasarį ir vasarą. Kai saulė kyla pusę keturių, dauguma žmonių nemato nuostabios tuo metu esančios šviesos. Aš taip pat jaučiuosi kitaip, kai fotografuoju tokiu metu – pasaulis atrodo magiškesnis. Būtent tai ir noriu parodyti žmonėms – mūsų pasaulio grožį. Tai padeda ir man pačiam. Jei jaučiuosi prislėgtas, kūryba gali padėti įveikti sunkias emocijas ir atnešti ramybę bei palengvėjimą.“