„Paradoksalu, bet kuo daugiau keliauju, tuo labiau vertinu savo namus, – šiais žodžiais savo pasakojimą pradėjo pripažintas kraštovaizdžio fotografas Albertas Drosas. – Dažnai dirbu nuostabiausiose pasaulio vietose, tačiau į Nyderlandus visada grįžtu su džiaugsmu. Tai lemia daugybė smulkmenų. Man patinka sūris ir pienas, o ryte mėgstu šokoladinius pabarstukus! Bet labiausiai mane įkvepia Olandijos kraštovaizdis.“

Nors šios šalies kraštovaizdis gal ir nėra vienas iš populiariausių pasaulyje, Albertas nori parodyti, kad jo gimtinė gali būti tokia pat įspūdinga. Jis taip karštai to siekia, kad net išleido nuostabų fotoalbumą „Nyderlandų grožis“.

Į šią knygą Albertas sudėjo per pastaruosius dešimt metų darytas nuotraukas, kurių daugelis buvo nufotografuotos vos už kelių mylių nuo jo namų durų. Pasak jo, knyga skirta tam, „kad žmonės visame pasaulyje pamatytų Nyderlandų stebuklą. Bet galbūt ji dar svarbesnė tiems, kurie čia gyvena ir pamiršo, kokia nuostabi gali būti mūsų šalis: aukštas jos dangus, vėjo malūnai, miškai ir gėlės, atsispindinčios vandenyje ar apgaubtos rūko.“

Kaip Albertui pavyko įamžinti tiek nuostabių vaizdų, kad iš jų tapo įmanoma sudaryti visą knygą? Be meilės peizažams, jis taip pat žavisi įspūdingais šviesos ir oro reiškiniais bei atkakliai ieško įdomių vietų. „Dažnai žmonės galvoja, kad išskirtinės vietos pačios savaime reiškia gražias nuotraukas, – aiškino fotografas, – tačiau svarbiau yra šviesa. Šviesos ir oro žaismas leidžia sukurti įspūdingą sceną bet kur. Tiesą sakant, mieliau fotografuočiau nuobodžioje, tačiau įspūdingai apšviestoje vietoje, nei bandyčiau įamžinti nuostabų, bet prastai apšviestą kraštovaizdį. Knygoje yra daug vietų, kurios, rodos, visiškai nekrenta į akis, jei nėra parodytos tinkamu metų laiku ar tinkamomis sąlygomis.“

Pasak Alberto, sėkmę lemia vizualizacija, tyrimai ir planavimas. „Reikia įsivaizduoti grožį tose vietose, kurios iš pirmo žvilgsnio neatrodo patrauklios. Daug laiko praleidžiu internete, taip pat važinėdamas po įvairiais vietoves, apžiūrinėdamas jas. Ir visada klausiu savęs, kaip jos atrodys kitokiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, žiemą, kai viskas užšąla? Arba pavasarį, kai žydi laukinės gėlės? Arba nudažytos rudens spalvomis? Apdengtos miglos? Nušviestos mėnulio pilnaties? Viską pasižymiu žemėlapyje, kad esant tinkamam orui tiksliai žinočiau, kur nuvykti. Kadangi dauguma šių vietų iš namų galiu pasiekti greičiau nei per 90 minučių, susiklosčius geriausioms sąlygoms, galiu greitai ten nuvykti. Kai keliauji tūkstančius kilometrų, tenka tenkintis tuo, ką turi.“

Puikus pavyzdys – Alberto įamžinta Šiaurės pašvaistė virš Nyderlandų. „Tai buvo paskutinės mano nuotraukos, – prisiminė jis, – padarytos prieš pat išleidžiant knygą. Užfiksuoti Šiaurės pašvaistę virš vėjo malūnų buvo kažkas neįtikėtino, bet iš tikrųjų tai buvo antroji vieta, į kurią nuvykau tą naktį. Pirmoji tiesiog nepasiteisino, bet spėjau žvilgtelėti žemėlapį ir rasti geresnę. Kai ten nuvykau, aktyvumas buvo sumažėjęs, bet po vidurnakčio dangus tiesiog sproginėjo.“

Užfiksuoti šią akimirką ir visus kitas į knygą sudėtus vaizdus Albertui padėjo „Sony Alpha“ įranga. „Šis vaizdas įamžintas naudojant fotoaparatą „Sony Alpha 7R V“ ir objektyvą FE 14 mm f/1,8 GM, t. y. technologiją, kuri leidžia daryti tiesiog nuostabius dalykus, – sakė jis. – Pavyzdžiui, tą naktį galėjau nustatyti ISO 1600 ekspoziciją, kai diafragma buvo f/1,8 ir užrakto greitis siekė tik 1 s, todėl tas ryškias šviesos užuolaidas pavyko užfiksuoti itin kokybiškai.“

„Sony“ technologija visada padėjo man dirbti kūrybiškai, – tęsė jis. – Puikus pavyzdys gali būti naujausios funkcijos, tokios kaip fotoaparate esantys režimai, kurie padeda sufokusuoti vaizdą. Juos naudoju fotografuodamas grybus ir iš visų pusių stengdamasis įamžinti aiškų vaizdą miglotose miško scenose. Ir tokių funkcijų yra daugybė, jos leido išbandyti daugybę idėjų ir gerokai palengvino fotografavimo procesą.“

„Visgi svarbus ne tik funkcionalumas, bet ir kokybė, – toliau kalbėjo Albertas. – Žmonės sako, kad naudojantis išmaniaisiais telefonais šiais laikais galima nufotografuoti beveik viską, bet tik su savo „Alpha“ fotoaparatais, pasižyminčiais dinaminiu diapazonu ir raiška, galiu padaryti didelės, gražias, spausdinti tinkamas nuotraukas, vertas sudėti į knygą.“

Alberto knyga jau sulaukė pasisekimo, o jo nuotraukos su Nyderlandų vaizdais atskleidžia šalies grožį panašiai, kaip kadaise jis buvo atskleistas senųjų olandų meistrų paveiksluose.

„Kai mano nuotraukos lyginamos su jų menu, man tai didžiulis komplimentas, – baigdamas kalbėjo fotografas. – Tiesa, kai pradėjau fotografuoti, apie juos daug ko nežinojau. Tik vėliau, kai geriau išstudijavau jų kūrinius, supratau, kad turime tuos pačius tikslus ir metodus, derindami neblėstančią aistrą šiam kraštovaizdžiui su geriausiais šių dienų metodais ir technologijomis.“