Kelionių fotografas Damon Beckford čia jau yra buvęs. Tiesiogine ir perkeltine prasmėmis. Būnant mažai apsnigtose Lufuteno salose jį supo uolėtas grožis, tačiau jis tikėjosi ne visai tokio žiemos stebuklo. Nesvarbu, šiose gražiose salose vis tiek buvo gausu galimybių ir jei tai reiškė, kad reikės apsilankyti vėl, ką gi…

„Kelionių fotografija yra mano aistra daugelį metų, todėl dar viena kelionė – ne problema“, – juokiasi jis. „Iš tikrųjų būtent per norą nufotografuoti tas pačias vietas daugiau nei vieną kartą atradau, kad mėgstu keliauti.“ Padirbėjęs kulinarijos mokykloje ir atlikęs tarnybą Suomijos kariuomenėje, Damon išvyko į pirmą rimtą kelionę su fotoaparatu, užsisakydamas vienos krypties bilietą į Indiją bei Pietryčių Aziją, kur jis keliavo su kuprine ištisus aštuonis mėnesius.

„Per tą laiką pamilau fotografuoti pasaulį, – tęsia jis, – tiek norėdamas išsaugoti savo prisiminimus, tiek ir norėdamas pasidalyti savo patirtimi. Iš tiesų buvau toks tikras, kad būtent tai noriu daryti savo gyvenime, kad parvykau į Suomiją, padirbėjau dar vienerius metus, įsigijau geresnį fotoaparatą ir vėl grįžau fotografuoti.“

Per visas pastarąsias keliones kartu su Damon keliavo jo „Alpha 7 IV“. „Naujasis fotoaparatas tobulai tinka viskam, – sako jis, – o tai itin svarbu mišrioms nuotraukoms, kurias noriu padaryti keliaudamas. Fotografuoju peizažus, veiksmo ir net dokumentinius kadrus. Peizažų kadrams 33 megapikselių raiška buvo puikus patobulinimas, palyginti su „Alpha 7 III“, prireikus leidžiantis iškirpti mažesnes scenas. Geras „Alpha 7 IV“ veikimas esant prastam apšvietimui labai praverčia pašvaisčių kadrams, kuriuos dažnai fotografuoju nustatęs 2000 ar 4000 ISO.“

Pėsčiomis su kuprine keliaujančiam Damon, kuriam patinka fotografuoti ne tik prieblandoje, bet ir be trikojo, taip pat labai svarbu fotoaparato įrangos dydis ir svoris. „Man patinka paprastumas ir keliauti su kuo mažesniu bagažu, o „Alpha 7 IV“ yra neįtikėtinai kompaktiškas, atsižvelgiant į jo parametrus ir funkcijas, pvz., 5,5 žingsnio IS, kuris kartu su FE 70–200 mm f/4 G OSS optiniu stabilizavimu reiškia, kad galiu fotografuoti „iš rankos“ kiek tik noriu.“

Kitas Damon mėgstamas objektyvas yra FE 16–35 mm f/2,8 GM. „Iš jo gaunu viską, ko reikia pašvaisčių kadrams, – paaiškina jis, – ir labai naudingų plataus kampo nustatymų. 16 mm daro nuostabų poveikį, o pakeitus židinio nuotolį į 35 mm gaunamas idealus objektyvas dokumentiniams kadrams.“

Bet sugrįžkime į stingdančias Lufuteno pakrantes. „Smagu aplankyti kai kurias vietas, – paaiškina jis, – nes kelionių fotografija yra pasinėrimas į aplinką ir naujų dalykų atradimas.“

„Atvykome tikėdamiesi tikrų arktinių pojūčių, – tęsė jis, – tačiau buvo daug šilčiau, nei tikėjomės kovo mėnesį, ir didžioji dalis žemai esančio sniego buvo ištirpusi. Tai nėra negirdėtas dalykas, nes šis salynas yra pačioje Golfo srovės pabaigoje, todėl turėjome šiek tiek pakoreguoti planus. Pavyzdžiui, manėme, kad pafotografuosime, kaip leidžiamės skeltomis snieglentėmis (angl. split board), su kuriomis atvykome, bet labiau pravertė banglentės.“ Šios nuotraukos parodo vieną iš pagrindinių Damon principų, kuriuo jis vadovaujasi fotografuodamas kelionėse. „Man dažnai patinka peizaže užfiksuoti žmones ar kitus elementus, leidžiančius suprasti tos vietos dydį. Be to, žmonės atskleidžia gyvenimo stilių tose vietose ir padaro jas artimesnes bei gyvesnes.“

Dar vienas to pavyzdys yra Damon kadras, kuriame matyti slidininkas, besileidžiantis nuo kalno Senjos saloje, į šiaurės rytus nuo Lufuteno. „Ieškodami sniego nuvykome toliau į šiaurę ir į aukštesnę vietą. Mums kylant pastebėjau priešingu šlaitu kopiančius slidininkus“, – prisimena jis. „Nenuleidau nuo jų akių ir turėjau puikią galimybę nufotografuoti juos besileidžiančius nuo kalno bei parodyti šių tyrų platybes.“

Per tą patį žygį padariau dar vieną fantastišką nuotrauką, kurioje apsnigtą kalną įrėmina belapiai medžiai. „Ją padariau beveik toje pačioje vietoje, – sako Damon, – kai pamačiau vaizdą, žinojau, kad privalau jį nufotografuoti. Būtent tokių arktinių pojūčių ir norėjau. Bet vaizdą reikėjo tinkamai sukomponuoti, sutalpinant sceną kadre su savo 70–200 mm f/4. Man patinka naudoti šį objektyvą peizažams, nes galiu ir suglaudinti perspektyvą, ir išrinkti mažas scenos dalis.“

Lufutenas suteikė Damon dar vieną galimybę nufotografuoti Šiaurės pašvaistę – čia vėl išryškėja jo sugrįžimo į tas pačias vietoves ir akimirkų pasirinkimo principas. „Pagrindinis mano patarimas būtų tikrinti prognozes, kada tikimasi didesnio pašvaistės aktyvumo ir kada dangus bus giedras. Pastebėjau, kad geriausias laikas fotografuoti Šiaurės pašvaistę yra maždaug vidurnaktis, bet jei prognozuojamas didesnis nei 5 KP indeksas, pašvaistė gali matyti vos sutemus. Žinoma, – tęsia jis, – tai šiek tiek priklauso nuo sėkmės ir planavimo, bet kai ji yra ryški, turėtų užtekti vos 3–6 sekundžių ekspozicijos, kad užfiksuotum aiškias formas ir ryškias spalvas. Jei reikalinga daug ilgesnė, pvz., 30 sekundžių, ekspozicija, šviesos gali būti ne tokios ryškios, o scena – nesubalansuota.“

Pasaulis yra didelis, tad ar Damon mano, kad jis ir toliau savo stiliumi grįš į lankytas vietoves? „Yra daugybė vietų, kuriose norėčiau pabuvoti, – juokiasi jis, – pavyzdžiui, ką tik grįžau iš septynių savaičių kelionės po Indoneziją. Buvo nuostabu išvysti tropikus, tačiau vis dar jaučiu kažką ypatingo Arkčiai, todėl greitai ten sugrįšiu. Keičiantis klimatui turime ribotas galimybes pamatyti vietas tokias, kokios jos yra dabar, todėl džiaugiuosi, kad mano „Alpha 7 IV“ padeda man tai padaryti.“