Šaltyje

Žiemos Kirgizstane yra atšiaurios. Naktį temperatūra gali nukristi iki –35 °C, toks klimatas Frederikui Buyckxui pirmos kelionės į šią šalį metu buvo šokas: „Nuvykau lapkritį. Buvo šalta, tačiau pirmas kelias savaites nesnigo. Tuomet, jau artėjant pabaigai, ėmė snigti ir temperatūra žymiai nukrito, tačiau mes vis tiek leisdavomės į kalnus.“

Kirgizijoje Frederikas apsistojo kaime netoli At-Bashi, išvertus tai reiškia „Žirgo galva“, taip jis ir pavadino savo naujausią projektą. Šį projektą Frederikas vykdė su didžiuliu entuziazmu. „Man tai tiesiog asmeninis projektas ieškant kažko, ko trūksta čia, Belgijoje“, aiškino jis, „plačios panoramos, gamta ir panašiai. Tai ieškojimas kažko, ką noriu patirti, taip pat norėjau sužinoti, kaip šie klajokliai gyvena kartu ir kovoja su gamtos jėgomis, ypač žiemą šioje atšiaurioje aplinkoje“.

Frederiko projekte fiksuojami gyvenimai pusiau klajoklių piemenų, kurie kartą per metus su gyvuliais persikelia iš žiemos ganyklų kalnuose į daug šiltesnius vasaros laukus, kur gyvena jurtose. Žygis viršija 100 km, todėl užtrunka kelias dienas. Šis gyvenimo būdas nedaug tepasikeitė per šimtus metų, galima pagalvoti, kad ši kultūra lėtai nyksta, tačiau taip toli gražu nėra.

„Šiuo projektu nesiekiau užfiksuoti istorijos“, sakė Frederikas, „Nemanau, kad šis klajokliškas gyvenimo būdas greitai išnyks. Du vyrai, kurie buvo mano gidais, yra dvidešimt penkerių metų amžiaus ir kalnuose planuoja įkurti savo ūkius.“

Visos projekto nuotraukos fotografuotos nespalvotai, Frederikas nusprendė taip pabrėžti kraštovaizdžio atšiaurumą, tačiau, anot Frederiko, „Tai taip pat padeda pastebėti nuotraukos esmę, kai gamtos spalvos neblaško dėmesio.“

Tiek daug laiko praleidžiant jodinėjant ir keliaujant, Fredrikui buvo svarbu pasiimti kuo mažiau įrangos. Tiesą sakant, jis pasiėmė tik du fotoaparatus ir du objektyvus – porą „Sony α7R III“ fotoaparatų, vieną su 28 mm f/2 objektyvu, o kitą – su 24-70 mm f/2,8 GM objektyvu. „Didžiąją laiko dalį naudojau vieną fotoaparatą“, pasakojo jis, „o fotoaparatą su 28 mm f/2 objektyvu naudojau tik fotografuodamas patalpose. Būtų neįmanoma naudoti tą patį fotoaparatą karštoje ir šaltoje aplinkoje, nes reiktų laukti kelias valandas, kad fotoaparatas prisitaikytų ir būtų išvengta kondensato.“ Frederikas naudojo du skirtingus objektyvus ir dėl praktinių priežasčių. „Nusprendžiau naudoti 28 mm židinio nuotolį su patalpose naudojamu fotoaparatu, nes mėgstu naudoti mažą ir nekrentančią į akis įrangą“, sakė jis, „taip pat naudojau tylaus užrakto režimą, kad netrukdyčiau šeimos nariams jų aplinkoje.“

Ekstremaliomis sąlygomis Frederikas taip pat padėjo „α7R III“ nuolatinio automatinio fokusavimo funkcija. „Tai buvo pirmas kartas, kai pasinaudojau ja tinkamai“, sakė jis, „Fotografavau judančius žmones ir arklius, sėdėdamas ant taip pat judančio arklio, tad nuolatinis automatinis fokusavimas labai padėjo užfiksuoti sufokusuotas nuotraukas“.

Neskaitant įrangos, padėjusios fotografuoti tokiomis sudėtingomis sąlygomis, ar dar kas nors padėjo Frederikui pasakoti istorijas savo nuotraukomis? „Susipažinimas su subjektais tikrai padėjo! Kadangi per trejus metus keliaudavau ten taip dažnai“, aiškino jis, „galėjau susidraugauti su jais ir užmezgėme tikrai tvirtą ryšį. Šie žmonės labai atviri, nepaisant to, kad beveik negalime susišnekėti – jie nekalba angliškai, o aš nemoku jų kalbos, tačiau jie padėjo man lengvai įsitraukti į jų gyvenimus ir šiltai priėmė.“