Pilką dieną žiūrint į ryškias, spalvingas Kyle'o van Bavelio gėlių kompozicijas atrodo, kad iš už debesų vėl išniro vasaros saulė. „Jų konstrukcija paprasta“, – sako jis, bet tai nereiškia, kad kūrybinė kelionė, kurios metu buvo sukurtos šios nuotraukos, yra menkesnės vertės. Tiesą sakant, Kyle'o kelias į miniatiūrinį gamtos fotografijos pasaulį iš tiesų yra labai netikėtas ir įkvepiantis.

„Yra tam tikra smagi sąsaja“, – pradeda jis. – „Augau žaisdamas žaidimus, o vienas iš mano mėgstamiausių žaidimų buvo „LittleBigPlanet“ sistemoje „Sony PlayStation“. Šiame žaidime miniatiūrinis pagrindinis veikėjas dažnai pasaulį patiria iš perspektyvos ties žemės paviršiumi. Žaidime daug dėmesio buvo skiriama naudotojų kuriamam turiniui, ir aš, kaip šios bendruomenės dalis, gavau pranešimą tinkle „PlayStation Network“, kuriame buvo klausiama, ar nenorėčiau prisidėti prie kitos versijos kūrimo. Po mėnesio jau buvau Anglijoje ir dirbau prie „LittleBigPlanet 3“ lygio dizaino.“

Nors Kyle'ui ir patiko prisidėti prie žaidimo kūrimo, jam reikėjo atsitraukti nuo ekrano, todėl progai pasitaikius jis pradėjo lankytis soduose ir parkuose su fotoaparatu rankose. „Mane traukė atviros erdvės, gėlės ir laukiniai gyvūnai“, – prisimena jis, – „ir pradėjau fotografuoti su standartiniu objektyvu. Tačiau visada norėjosi būti arčiau objekto, todėl teko investuoti į FE 90 mm f/2,8 „Macro G“ OSS, kurį naudoju šiandien. Džiaugiuosi priėmęs šį sprendimą!“

Kyle'as kadravimą apibūdina kaip panašų į standartinių portretų ir sako: „Norėdamas, kad gėlė, grybas ar vabzdys išsiskirtų likusio vaizdo fone, ieškau pusiausvyros, kur objektas, pirmas planas ir fonas būtų be įtampos“. O jo lengvas, erdvumu alsuojantis stilius susiformavo dėl to, kad „norėjosi ramaus ir beveik svajingo jausmo“.

„Pastebėjau, kad mane labiau traukė šviesus fonas nei tamsus“, – tęsia jis, – „todėl pradėjau kurti šviesesnes kompozicijas. Daugelis žmonių užsiimdami makrofotografija nekreipia dėmesio į foną, tačiau jis nepaprastai svarbus. Dėl platesnės diafragmos ir mažo fokusavimo atstumo natūraliai atsiranda daug susiliejimo, tačiau vis tiek galima selektyviai naudoti šviesą ir spalvas bei rasti tai, kas išties papildytų fotografuojamą objektą.“

Kai Kyle'as randa objektą, jis praleidžia daug laiko, kad rastų labiausiai jam patinkančią kompoziciją. „Komponuoju taip, kad objektas būtų šviesiame fone ir niekas neblaškytų dėmesio“, – sako jis. – „O jei fone yra šviesių plotų, gali atsirasti dailūs „bokeh“ efekto apskritimai, kuriuose galima užfiksuoti objektą.“

„Pirmas planas taip pat labai svarbus“, – tęsia jis. – „Stengiuosi, kad tarp manęs ir fotografuojamo objekto būtų tokių elementų, kaip lapai ar žiedlapiai, kurie įrėmintų tai, ką fotografuoju. Būdami arti fotoaparato jie taip pat susilieja ir atsiranda gražus, švelnus persiklojimas, subalansuojantis susiliejimą per visą kadrą. Tačiau svarbiausia – fotografuoti būnant tame pačiame lygyje, kurioje yra gėlė. Vaizdas iš viršaus žemyn yra visiškai kitoks. Jis ne toks intymus, be to, gylis būna daug mažesnis, todėl fonas nesusilieja.“

„Fotografuoju fotoaparatą laikydamas rankose arba jį atremiu į žemę ir komponuoju naudodamas pakreipiamą ekraną“, – tęsia jis. „Dėl šios priežasties technologija „Steady Shot“ technologija yra nepaprastai naudinga. Nenoriu priklausyti nuo trikojo, nes mėgstu nuolat šiek tiek keisti kompoziciją, todėl vaizdo stabilizavimas padeda išgauti nuostabiai ryškias detales net ir esant mažesniam užrakto greičiui.“

„Neseniai perėjau prie „Alpha 7R V“ ir ši stabilizavimo funkcija leidžia maksimaliai išnaudoti didžiulę fotoaparato skiriamąją gebą“, – sako jis, – „nes tikrai niekas nenorėtų, kad 61 megapikselio fotoaparatas drebėtų! Dideli failai man taip pat naudingi, jei noriu šiek tiek apkarpyti ir patobulinti kompoziciją. Tam pasitarnauja ir įspūdingas automatinis fokusavimas. Kai fotografuoju drugelius ar kitus vabzdžius, objekto atpažinimas daugeliu atžvilgių yra didžiulis privalumas. Ši funkcija nuolat prisitaiko pagal fotoaparato atstumą, be to, tai reiškia, kad galiu susikoncentruoti į nedidelius kadravimo pokyčius, o fokusas lieka tiksliai ten, kur reikia.“

„90 mm objektyvas taip pat yra neįtikėtinai ryškus“, – baigia jis, – „tačiau vienas iš malonių dalykų dirbant su juo yra tai, kad net ir patys nereikšmingiausi dalykai gali tapti įspūdingi. Daug geriausių mano nuotraukų yra padarytos vaikštant netoli namų arba mano sode. Todėl visada sakau, kad makroobjektyvas – tai priemonė, kurią naudojant galima užmegzti tikrą ryšį su šia nuostabia maža planeta.“