Atradimo jausmas – vienas labiausiai jaudinančių fotografijoje, nesvarbu, ar kalbama apie naujus objektus, naujus pasiekimus ar naujus metodus. Burakas Bulutas tai patyrė pradėjęs dirbti su ultravioletine šviesa. „Fotografams patinka žaisti su šviesa, – pasakojo jis, – bet dažniausiai tai būna matomoji šviesa. Kitaip tariant, kad sukurtum norimą vaizdą, tenka perkelti arba keisti šviestuvus studijoje arba dirbti su saulės šviesa. Taigi pradėjęs naudoti ultravioletinę šviesą ir neoninį makiažą patyriau tikrą nušvitimą.“

Šį potyrį Burakas prilygino savo pirmajai tapybos šviesa patirčiai. „Galvoje tarsi kažkas įsijungia, – aiškino fotografas, – ir staiga suvoki, kad tai labai išraiškinga ir atveria neįtikėtinų galimybių. Tapydami šviesa mes tiesiog apšviečiame objektą, tačiau pasitelkiant ultravioletinę šviesą ir makiažą pati modelio oda ima švytėti.“ Buraką, kuris yra ne tik fotografas, bet ir apšvietimo metodų dėstytojas, šis metodas sudomino. „Visada stengiuosi plėsti kūrybiškumo ribas, ypač apšvietimo srityje, – toliau pasakojo jis, – panašiai buvo ir pradėjus dirbti su UV šviesa. Visgi reikėjo daug ko išmokti ir nemažai eksperimentuoti.“ Pasak jo, sukurti sceną ne taip ir sudėtinga, bet tenka ją šiek tiek pakoreguoti: „Apskritai, neoninis makiažas įprastoje šviesoje atrodo labai blankus, tačiau ultravioletiniuose spinduliuose, kurie kartais dar vadinami „juodąja šviesa“, jis suspindi itin ryškiai.“

„Negalima naudoti bet kokių senų UV šviestuvų, nes kai kurie gali būti pavojingi, – tęsė fotografas, – todėl naudojame silpniausius. Be to, reikia tamsios erdvės ir juodo arba labai smarkiai pritemdyto fono, kad įprasta šviesa neblogintų ultravioletinių spindulių efekto. Viskas, kas balta, atspindės labai stipriai – net ir modelio dantys!“ Pasak Burako, fotografuojant ultravioletiniuose spinduliuose tamsa ir kelia iššūkių, ir suteikia galimybių. „Viena vertus, silpna įprasta šviesa reiškia, kad ekspoziciją turime nustatyti kitaip nei įprastoje studijos fotosesijoje, – aiškino jis. – Nors žvelgiant plika akimi dažai švyti ryškiai, fotografijos požiūriu jie palyginti blankūs, todėl dauguma šių nuotraukų daromos taikant portretams neįprastus ISO nustatymus, pavyzdžiui, 3200 arba 4000. Be to, turime naudoti plačios diafragmos objektyvus su tokiais parametrais kaip f/1,4 arba f/2,8“.

Kita vertus, Burakas pažymi, kad dėl silpnos šviesos galima rinktis mažesnį užrakto greitį – būtent taip jam pavyko įamžinti įspūdingiausias UV kadrus. „Viena pirmųjų mano sulietų nuotraukų ultravioletinėje šviesoje buvo laimingas atsitiktinumas. Tiesiog judinau fotoaparatą, norėdamas pamatyti, kokį rezultatą galiu gauti, – prisiminė Burakas. – Dabar tai darau dažnai, nes bet koks mano ar fotografuojamo modelio judesys sukuria švytinčios odos šviesos pėdsakus.“ Minėtas atradimas leido Burakui toliau tobulinti šį metodą, fotografuojant, pavyzdžiui, šokėjus. „Šiam projektui fotografavau balerinas, nes jų judesiai su švytinčiu makiažu atrodo dar įspūdingiau. Galiu pastatyti fotoaparatą ant trikojo, sumažinti ISO arba užverti diafragmą, kad užrakto greitis sumažėtų iki 1 ar 2 sekundžių, ir paraginti jas suktis šokio ritmu. Atrodo lyg koks fokusas, bet iš tiesų tai tik šviesos juostos ir šokėjų talentas. O dar daugiau energijos ir judesio galima įamžinti, jei fotoaparatas laikomas rankoje.“

Naujausiems savo UV darbams Burakas naudoja fotoaparatus „Sony Alpha 7R V“ ir „Alpha 7R IV“ – visų pirma dėl išskirtinio jų dinaminio diapazono ir raiškos: „Tamsus fonas ir švytintis makiažas šiose nuotraukose sukuria tokį didelį kontrastą, kad daugelis fotoaparatų vienoje ar kitoje vietoje nebepajėgia užfiksuoti toninės gradacijos. Kita vertus, su šiais fotoaparatais galima užfiksuoti tiek kiekvieną subtilų atspalvį, tiek įmantrias neoninio makiažo detales, todėl kiekvienas portretas tampa beveik trimatis. Be to, dėl didelės raiškos modelio odos tekstūra atrodo visiškai tikroviška. Tai svarbu, nes šie vaizdai gana abstraktūs ir praradus tokias detales, jie gali tapti netikroviški, tarsi būtų nutapyti ar sukurti skaitmeniniu būdu. Visgi dėl fotoaparatų „Alpha 7R“ detalumo vaizdas išlieka fotografiškas."

Dirbant tamsoje Burakui taip pat svarbus „Sony“ fotoaparatų automatinio fokusavimo greitis ir tikslumas. „Automatinio fokusavimo funkcijos neklaidina net ir abstraktus makiažas, – aiškino fotografas, – jis išlieka užfiksuotas šokėjams sklandžiai judant.“ Taip pat labai naudingi fiksuoto židinio nuotolio objektyvai su plačia diafragma, tokie kaip FE 85 mm f/1,4 GM ir FE 55 mm f/1,8 ZA, nes jutiklis gauna daugiau fokusavimui reikalingos šviesos. Be to, man patinka jų sukuriamas „bokeh“ efektas.“ Visgi vienas iš įdomiausių Burako atradimų buvo tai, kad jis gali ir toliau vystyti kūrybines idėjas, susijusias su ultravioletine šviesa: „Norėčiau ją išbandyti įvairiausiais būdais, – teigė menininkas, – o kadangi dirbu su „Sony“ įranga, tam nėra jokių kliūčių. Didelė raiška, išskirtinė optika ir puikios fotografavimo galimybės prasto apšvietimo sąlygomis leidžia man įgyvendinti bet kokį meninį sumanymą.“