Menas niekada nekuriamas vakuume. Nesvarbu, ar tai būtų tapyba, poezija, šokis, ar fotografija, menininko kūryba yra reakcija į jį supantį pasaulį. Tai atsakas į įkvėpimą.

„Profesionaliai fotografuoju jau 18 metų“, – pradeda pasakoti Burakas, – „ir visada randu įkvėpimą žmogaus kūne bei jo judesiuose. Šokis mane užburia ir suteikia džiaugsmo.“

Jis pripažįsta, kad šokio meno įamžinimas yra iššūkis, bet tai tik į naudą. „Judesio fotografavimas visada yra maloni užduotis. Fotografuodamas šokį siekiu reaguoti į pačias tyriausias ir labiausiai įkvepiančias akimirkas. Tačiau jos yra trumpalaikės. Reikia įvertinti kampą, fokusą, kompoziciją, o visą tą laiką objektas juda ir keičiasi. Su patirtimi šokėjus galima geriau suprasti, pamokyti ir numatyti jų judesius, bet padėti gali ir fotoaparato nustatymai.“

„Labai svarbus aspektas yra užrakto greitis“, – tęsia jis, – „tačiau nustatant didžiausią galimą užrakto greitį neatsižvelgiama į tai, kas vyksta priešais objektyvą. Nustatant užrakto greitį reikia atsižvelgti į objekto judėjimo greitį. Šiuolaikinis šokis yra šiek tiek lėtesnis nei baletas, todėl nustatau maždaug 1/500 sek. greitį, bet fotografuojant baleriną reikia 1/1 000 sek., 1/2 000 sek. ar net didesnio greičio, kad būtų įmanoma ją užfiksuoti. Žinoma, būna atvejų, kai naudodamas mažesnį greitį sąmoningai siekiu išgauti judesio sukeltą suliejimą.“

Norėdamas nustatyti tokį greitį, Burakas nebijo padidinti ISO, o jo pasirinktas fotoaparatas padeda tai padaryti nepakenkiant kokybei. „Kartais, norėdamas išgauti norimą užrakto greitį, galiu naudoti net 10 000 ISO, bet su mano „Sony Alpha 7R V“ tai nėra problema, nes gaunami rezultatai be triukšmo.“ Jis taip pat didina užrakto greitį, kai plačiai atveria diafragmą, ypač tose vietose, kur gali trūkti šviesos, o naudodamas plačios diafragmos objektyvus, pavyzdžiui, FE 55 mm f/1,8 ZA, išlaiko natūralias objektų dimensijas.

Nors jis stengiasi fotografuoti įvairiose vietose, norėdamas įgyvendinti konceptualesnes idėjas Burakas fotografuoja studijoje. „Šokiu dažnai idėjos išreiškiamos per judesį, todėl kaip fotografas galiu su tuo eksperimentuoti. Šiame kadre norėjau, kad šokėjas spinduliuotų džiaugsmą, kurį mintyse jautė idėją sugalvojęs autorius. Tokį vaizdą paprasta sukurti studijoje. Baleto šokėjai turi nuostabių įgūdžių ir žinių, o kadangi esu stebėjęs daug baleto spektaklių, galėjau jam tiksliai pasakyti, kokia poza man reikalinga.“

„Su šiuolaikinio šokio šokėjais yra šiek tiek kitaip“, – tęsia jis. – „Man atrodo, kad jie dažnai labiau įsitraukia į procesą, jiems reikia mažiau nurodymų. Baleto šokėjai gali per sekundės dalį išgauti tobulą pozą, tačiau šiuolaikinio šokio šokėjas tikriausiai labiau įsitraukia improvizuodamas ir kurdamas, o kai abu dirbame ta pačia kryptimi, aplanko nuostabus jausmas. Bet kokiu atveju visada suvokiu, kad nuotrauka yra bendras mūsų rezultatas, o ne vien mano nuopelnas.“

Be to, studijoje Burakas naudoja kūrybišką apšvietimą. „Man patinka naudoti kontrastingas spalvotas šviesas dėl daugelio priežasčių“, – aiškina jis. – „Tai efektinga, be to, kontrastas suteikia galimybę parodyti šokėjo kūną taip, kad jis iliustruotų jėgą, judesį ir dimensijas. Labai padeda tai, kad jau beveik 20 metų fotografuoju ir aktus, nes šokyje panašiai reikia suprasti bei parodyti kūną – matyti raumenis, rankų, kojų ir liemens jėgą, bet, kaip jau minėjau, šokį fotografuoti sunkiau, nes kiekvieną sekundę kūnas keičiasi.“

Jo bendrininkas yra „Alpha 7R V“, turintis daugybę funkcijų, kurios palengvina beveik bet kokio objekto fotografavimą. „Šokiams neabejotinai pasikliauju fotoaparato greičiu ir tikslumu. Tai labai padeda dirbant su šokėjais, nes jie gali greitai pavargti, o aš noriu, jei tik įmanoma, kadrus užfiksuoti iš pirmo karto. Pavyzdžiui, nors dažnai mėgstu nustatyti ekspozicijos laiką naudodamas vieno kadro režimą, nustatęs „Alpha 7R V“ 10 kadrų per sekundę serijos režimą šokėjo pašokimo ar sukimosi metu galiu užfiksuoti daug vaizdų ir išrinkti geriausią.

„Šiuo požiūriu labai padeda ir elektroninis vaizdo ieškiklis bei automatinio fokusavimo funkcija su dirbtiniu intelektu“, – tęsia jis. – „Pavyzdžiui, dirbant akių aptikimo AF režimu, objektas gali suktis ir nusisukti nuo manęs, bet fotoaparatas visada žino, kur yra jo akis, ir vėl fiksuoja kadrą, kai šokėjas atsigręžia. Kalbant apie elektroninį vaizdo ieškiklį, žinojimas, kad tai, ką matau, ir yra tas vaizdas, kurį užfiksuoju, sutaupo man ir šokėjui daug laiko bei pastangų.“

Dirbdamas su savo objektais, reaguodamas į juos ir užsiimdamas kūryba, Burakas neketina nutraukti savo santykių su šokio fotografija. „Tai mano aistra visam gyvenimui“, – baigia jis, – „bet man tai ypač patinka, nes kuriu kartu su kitu menininku. Procese dalyvaujame abu, o „Alpha 7R V“ tik palengvina šį bendradarbiavimą.“