Pasitikėk manimi

Todėl naujausias Brendan projektas „vienos minutės portretai“ kėlė kelias įdomias problemas. „Taip“, juokėsi Brendan, „projektas buvo didžiulis iššūkis, ypač todėl, kad jam rinkausi atsitiktinius nepažįstamuosius iš minios savo renginiuose. Tačiau mėgstu iššūkius, nes fotografas kasdien sau turi kelti aukščiausius įmanomus reikalavimus.“

Anot Brendan, projekto tikslas buvo parodyti žmonėms, kad puikų portretą galima nufotografuoti vos per minutę, „jei tik pakanka pasitikėjimo. Pasitikėjimo tarp fotografo ir subjekto. Tačiau taip pat ir tarp fotografo bei fotoaparato“.

Jo teigimu, šis mišinys padėjo jam sukurti stulbinančią nespalvotų portretų seriją. Jo nuomone, tai sugebėtų bet kas, tereikia įgūdžių ir įrankių. „Norėjau pademonstruoti žmonėms, kad tai galima pritaikyti gatvės fotografijoje ir bet kur kitur“, aiškino ji, „nes daug žmonių bijo prieiti prie žmonių ir užkalbinti juos“.

„Pasitikėjimą sukuria tai“, tęsė Brendan, „kaip žiūrime į žmones ir bendraujame su jais. Tad net tokiuose masiniuose renginiuose su 200 arba 300 dalyvių stengiausi sukurti erdvę tik mums dviems. Prašiau subjektų nežiūrėti į minią, tik į mane, lyg bendrautume akis į akį ir šalia nieko daugiau nebūtų. Tai nuramina juos, tad šiuo atžvilgiu dirbame abu, tai užduotis ir fotografui, ir subjektui.“

Tad kaip Brendan pavyksta užmegzti ryšį su subjektu per tokį trumpą laiką? Anot Brendan, reikia paprašyti subjektų žiūrėti į objektyvą ir stengtis įžiūrėti jį jame. „Tai labai svarbu“, sakė jis, „nes žvilgsnis būna gerokai kitoks, nei žmogui tiesiog spoksant į fotoaparatą. Jie atrodo labiau susitelkę, tarsi vyktų pokalbis. Tai sukuria ryšį, kuris matomas nuotraukoje.“

Vienai minutei greitai senkant, Brendan turėjo būti užtikrintas, kad „α7R III“ tobulai užfiksuos ryšį, kurį jis greitai užmezgė. Kuris aspektas svarbiausias? „Ryškumas“, teigė jis. „Su „Sony“ akių automatiniu fokusavimu žinau, kad nereikia rūpintis dėl to, ar akys bus sufokusuotos. Jis visada veikia tiksliai, net visiškai atidarius diafragmą. Prieš akių AF visada buvo rizika, kad tą ypatingą akimirką bus sufokusuotas akies vokas arba antakis, tad dvejodavau, ar tikrai kontroliuoju situaciją.“

O dabar? „Žinau, kad galiu dirbti su subjektu“, sakė Brendan, „ir palaikyti su juo kontaktą. Žinau, kad niekada nereikės jaudintis dėl fotoaparato, jis tiesiog mano kūrybiškumo tąsa. Tai svarbiausia, ypač tada, kai nuotraukos užfiksavimui teturi minutę. O iš šiuo atveju svarbiausia pasitikėjimas – pasitikėjimas savo fotoaparatu. Todėl dirbus su savo „α7R III“, kurio technologija leidžia tiesiog atsipalaiduoti ir dirbti.“

Dirbdamas greitai ir naudodamas paprastą blyskčių išdėstymą, Brendan taip pat naudojo „α7R III“ TTL funkcijas, prisidedančias prie jo įprasto darbo metodo. „Esu senamadiškas“, aiškino jis, „todėl studijoje mėgstu dirbti su eksponometru. Tačiau kai neturiu tam laiko, TTL labai padeda. Taigi, pirmoji nuotrauka visada buvo TTL, tada perjungdavau tuos nustatymus į rankinį valdymą, kad galėčiau viską kontroliuoti. Man tai tarsi hibridinis fotografavimas, suteikiantis gerą pradinį tašką, nuo kurio galiu toliau tobulinti nuotrauką.“

Anot Brendan, galiausiai pasitikėjimas užmezgamas su žiūrovu, nes jo prašoma įsijausti ir sekti seriją vaizdų, kuriuos galbūt skiria šimtai kilometrų ir keli mėnesiai. Jo vienos minutės portretų projekto sėkmę lėmė nuotraukų nuoseklumas.