Gustavui Kiburgui teko fotografuoti žinduolius, vabzdžius ir paukščius tiek šaltyje už poliarinio rato, tiek karštame ir drėgname Ekvadore, todėl prireikus pasirinkti tinkamą objektyvą galime pasikliauti šio fotografo nuomone. Susitikome su Gustavu, kuris neseniai grįžo iš nuostabaus Graikijos Kerkinio ežero vietovių, kur gyvena garbanotieji pelikanai, kad sužinotume, kodėl jam taip patinka objektyvas „Sony FE 300 mm f/2.8 GM OSS“.
Prie Kerkinio ežero didžiausią įspūdį daro šviesa ir paukščiai. „Tai viena geriausių vietų fotografuoti paukščius Europoje“, – sako Kiburgas. – „Tūkstančiai rūšių – daugelis jų retos ir nykstančios – sustoja čia migruodamos. Žiemą čia idealu fotografuoti pelikanus. Tai gražūs, spalvingi paukščiai, ypač tuo metų laiku, kai patinų plunksnos itin išgražėja ir paukščiai būna pasiruošę veistis“.
Ryto kelionę Gustavas pradeda 6.30 val. naudodamasis maža valtimi, kad kuo arčiau priplauktų prie pelikanų. Jis sako: „Tuomet šviesa būna geriausia, o jų plunksnų spalvos – ryškiausios“.
Nekalbant apie auksinės valandos efektą, kaip FE 300 mm f/2,8 objektyvas užfiksuoja šviesą?
Jis atsako: „Fiksuoto objektyvo, pavyzdžiui, 300 mm, kokybė paprastai būna geresnė nei panašaus objektyvo su priartinimo funkcija, tačiau objektyvas turi būti pakankamai lengvas, kad jį būtų patogu naudoti, ir pajėgus per diafragmą sugauti pakankamai šviesos – tik tada jis bus naudingas. Fotografuodamas prie Kerkinio ežero šį objektyvą derinau su fotoaparatu „Sony Alpha 1“. Taip pat naudojau „Sony“ 1,4× ir 2× telekonverterius.“
„Tokio objektyvo fizinis svoris yra nepaprastai svarbus fotoaparatą laikant rankose ir bandant užfiksuoti skrendančius paukščius, nes tokiose situacijose neįmanoma naudoti trikojo ar monopodo“, – aiškina Gustavas. – „300 mm objektyvas sveria tik 1 470 g, todėl jį galiu naudoti valandų valandas. Tai ne visada būdinga kitiems fiksuoto židinio nuotolio ar priartinantiems objektyvams, o tokie objektyvai kaip FE 400 mm f/2.8 GM OSS, kad ir kokie puikūs jie būtų, ilgiau naudojant nuvargina rankas, todėl jos pradeda drebėti.“
„Kalbant apie šviesos fiksavimą“, – tęsia jis, – „f/4 objektyvas, žinoma, svertų dar mažiau, tačiau f/2,8 diafragma yra labai svarbi norint individualiai užfiksuoti objektus, fotografuoti esant silpnam apšvietimui ir naudoti telekonverterius. Nors šis objektyvas pats savaime yra puikus, mane labiausiai sužavėjo 300 mm židinio nuotolis.“
„Kadrai, užfiksuoti naudojant šį objektyvą, yra neįtikėtinai ryškūs, o tai dar vienas svarbus veiksnys, kai svarstoma galimybė naudoti telekonverterius“, – sako Gustavas. – „Iš esmės telekonverteriai geriausiai tinka aukštos kokybės fiksuoto židinio nuotolio objektyvams. Tiesiog tokia yra fizika. Konverteriai savo funkciją atlieka juos naudojant ir su priartinančiais objektyvais – jie naudingi, nors ir mažiau. Taigi, turėdamas šį puikų objektyvą galiu pridėti 1,4× konverterį ir gauti 420 mm f/4 objektyvą arba pridėti 2× modelį ir gauti labai ryškų 600 mm f/5,6 objektyvą. Jei objektyvo diafragma būtų mažesnė, pridedant konverterius diafragma dar labiau sumažėtų.“
„Praktiškai tai reiškia, kad galiu fotografuoti didesnius gyvūnus naudodamas standartinį objektyvą, pridėti 1,4× fotografuodamas didelius paukščius arba naudoti 2× mažiems ar baugštesniems paukščiams“, – tęsia jis. – „Kartu su „Alpha 1“ turiu visapusį komplektą, kuriuo galiu fotografuoti praktiškai bet kokią laukinę gamtą, ir visa tai telpa į vieną nedidelį krepšį!“
Gustavas įsitikinęs, kad toks komplektas gali tiesiog išpaikinti. „Automatinio fokusavimo greitis, ryškumas, raiška ir stabilizavimo kokybė – viskas tobula, o tai reiškia, kad dėl nepavykusio kadro kaltas bus tik fotografas. Fotoaparatas ir objektyvas tarsi sako: „Mes pasiruošę, bet ar tu pasiruošęs?“. Todėl prieš pradėdamas fotografuoti įsitikinu, kad viskas, ko man reikia, yra nustatyta. Žinau automatinio fokusavimo nustatymus, reikiamą ekspoziciją ir esu tikras, kad fotoaparatas bei objektyvas padarys visa kita. Man net nereikia žiūrėti, ar nuotrauka ryški!“
Gustavas rodo vieną mėgstamiausių Kerkinio ežero nuotraukų: auksinėje ankstyvo ryto šviesoje virš vandens sklendžiantis pelikanas, kurio sparno galas liečia vandens paviršių, o visas vaizdas skaidrus kaip pats ežeras. „Fotografuota naudojant 300 mm objektyvą su 2× telekonverteriu“, – didžiuojasi Gustavas, – „ir nuotrauka tokia ryški, kad ant paukščio kojų ir krūtinės matosi vandens karoliukai. Tai objektyvas, kuris gali neįtikėtinos kokybės suteikti įvairiausiems objektams, be to, jis toks lengvas, kad mėgstamu užsiėmimu galiu užsiimti kaskart vis ilgiau.“
„Blogas oras yra spalvotas oras“