Laukinius gyvūnus fotografuojantiems fotografams gali tekti keliauti į įvairias vietas. Gyvūnų buveinės yra istorijos dalis, o kai nesi tikras, ką sutiksi, turi būti pasiruošęs. Štai kodėl laukinės gamtos fotografai, tokie kaip Chrisas Schmidas, pasikliauja tokiais objektyvais kaip „Sony“ FE 200–600 mm f/5,6–6,3 G OSS.

„Objektyvas, kurio židinio nuotolis siekia 200–600 mm, man suteikia labai daug lankstumo“, – atskleidžia Chrisas. „Kai fotografuoju tokius gyvūnus kaip jaguaras, man reikia ilgo židinio nuotolio, kad išlaikyčiau saugų atstumą nuo objekto, tačiau labai svarbu, kad vis tiek jausčiausi pakankamai arti ir vaizdas būtų asmeniškas. Be to, naudodamas 600 mm židinio nuotolį galiu ryškiai sufokusuoti akis, o tai labai svarbu, nes akyse slypi emocijos, kuriomis noriu pasidalyti su žiūrovu. Tačiau 200 mm leidžia užfiksuoti kraštovaizdį, o tai ir yra tai, ką mėgstu daryti fotografuodamas – užfiksuoti kraštovaizdžio vaizdus su laukinės gamtos prieskoniu.“

Keliaujant tokiu būdu reikia tam tikros įrangos. Neužtenka tiesio įsėsti į automobilį ir nuvykti į vietą. Daugelį vietų galima pasiekti tik pėsčiomis, todėl fotografavimas su 200–600 mm objektyvu yra ypač praktiškas.

„Kai daug vaikštau pėsčiomis, mano krepšys turi būti kuo lengvesnis. Noriu atvykti į vietą jausdamasis gerai ir pasiruošęs fotografuoti, o ne išvargęs nuo visos įrangos tampymo.“

Be to, keisti objektyvus yra praktiška, bet fotografai nenori to daryti atšiauriomis sąlygomis.

Žinoma, būna atvejų, kai Chrisui reikia platesnių kadrų, todėl jis naudoja „Sony“ FE 70–200 mm f/2,8 GM OSS II objektyvą. Tokiu būdu jis išnaudoja visą 70–600 mm židinio nuotolio diapazoną naudodamas tik du objektyvus.

Chriso 200–600 mm objektyvas yra pritvirtintas prie jo „Sony Alpha 1“ – fotoaparatų „Sony Alpha“ asortimento flagmano. Didelės raiškos 50,1 mln. pikselių viso kadro jutiklio vaizdo kokybė yra viena iš priežasčių, kodėl laukinės gamtos fotografai drąsiai naudoja 200–600 mm objektyvą. „Žinoma, nefotografuoju naudodamas f/2,8 ar f/4, – sako Chrisas, – tačiau tiesiog padidinu ISO jautrumą, o tai galiu daryti su „Alpha 1“ nesijaudindamas dėl vaizdo kokybės pablogėjimo. Svarbu, kad padaryčiau reikiamus kadrus, o „Alpha 1“ ir 200–600 mm objektyvo derinys man kaip tik tai ir leidžia.“

Dar vienas dalykas, kuris nenukenčia, yra automatinio fokusavimo greitis. „Nematau jokio skirtumo tarp automatinio fokusavimo naudojant 200–600 mm objektyvą ir „G Master“ objektyvą“, – sako Chrisas. „Naudojau jį tiek su „Sony Alpha 1“, tiek su naujausiu „Alpha 9 III“, ir jis puikiai veikia, net užtikrina fokusavimą sekant sudėtingus objektus, pavyzdžiui, paukščius.“

Dažnai nepastebima 200–600 mm objektyvo savybė yra vidinis priartinimas. Tai reiškia, kad naudojant 200 mm ar 600 mm židinio nuotolį, objektyvo dydis, taip pat ir balansas, išlieka toks pat – tai puikiai tinka nuotraukoms, bet dar geriau vaizdo įrašams.

„Tai nuostabus objektyvas filmavimui“, – aiškina Chrisas. „Įvairių kadrų išgavimas esant skirtingiems židinio nuotoliams yra naudingas dalykas fotografuojant, tačiau filmuojant vaizdo įrašus tai dar svarbiau. Montuojant reikia plačių, vidutinių ir stambaus plano kadrų, nes kitaip filmas bus labai nuobodus. Naudodamas 200–600 mm objektyvą galiu padaryti visų trijų tipų kadrus.“

Chrisas netgi pakėlė objektyvą į dangų, fotografuodamas iš lėktuvų ir sraigtasparnių. „Mėgstu jį naudoti, nes juo galima gauti labai plačius gyvūnų migracijos vaizdus ir pamatyti dėsningumus bei pasikartojimus, pavyzdžiui, flamingų nuotraukose iš Botsvanos. Tačiau prireikus taip pat galiu priartinti vaizdą ir priartėti prie gyvūnų.“

„Vykdant tokius projektus kiekviena minutė kainuoja pinigus. Negalima prašyti piloto apsisukti ir viską pakartoti vien todėl, kad norisi pakeisti objektyvą. Štai kodėl 200–600 mm objektyvo universalumas yra pavyzdinis.“