Kalbėdamas apie peizažų fotografavimo taisykles, olandų fotografas Albertas Drosas teigia jų nesilaikantis. „Nemėgstu naudoti trikojo; 80, gal net 90 procentų nuotraukų fotografuoju laikydamas fotoaparatą rankoje“, – sako Albertas. Dar labiau stebina tai, kad fotografuoti „iš rankos“ linkęs Albertas peizažų kadrus dažnai fiksuoja naudodamas teleobjektyvus. Neseniai jis į savo fotoaparato krepšio rinkinį įtraukė „Sony“ FE 70–200 mm f/2,8 „Master II“ objektyvą su optiniu „Sony Steadyshot“ stabilizatoriumi.

Alberto pasirinkimas naudoti kintamo židinio nuotolio objektyvus slypi jų universalume. Objektyvai leidžia Albertui eksperimentuoti ir žaisti su įvairių tipų kadrais.

„Šių metų pradžioje fotografavau Toskanoje ir daugumą vaizdų padariau naudodamas „Sony Alpha 7R IV“ su FE 70–200 mm f/2,8 GM OSS II objektyvu. Objektyvas padeda sukurti itin ryškius vaizdus, todėl net ir turėdamas 60 megapikselių „Alpha 7R IV“ raišką vaizdo kokybės neaukoju. Tačiau, – tęsia jis, – man vienas iš svarbiausių dalykų yra tai, kad objektyvas būtų lengvas; ši versija yra daug lengvesnė nei ankstesnė 70–200 mm f/2,8 GM. Turiu keliauti po pasaulį su fotoaparato rinkiniu, vežtis jį per oro uostus ir į kalnus, todėl visada turiu atsižvelgti į svorį. Kaskart, kai „Sony“ išleidžia naują objektyvą, visada lieku nustebintas jo lengvumo.“

Teleobjektyvo naudojimas yra vienas iš būdų, kaip Albertas suteikia peizažų vaizdams savitą išvaizdą.

„Fotografuoju daug peizažų, kurie susideda iš skirtingų sluoksnių. Pavyzdžiui, – aiškina jis, – Toskanoje radau puikių vietų fotografuoti toliau esančias peizažo dalis. Naudojant 24 mm židinio nuotolio objektyvą lengva matyti priešais atsiveriantį vaizdą ir viską užfiksuoti, tačiau naudojant tokį objektyvą kaip 70–200 mm f/2,8 GM II, reikia paplušėti, norint atrasti tinkamą peizažo kadrą. Ir tada, – priduria jis, – atsiranda glaudinimo efektas naudojant teleobjektyvą, kuris suteikia peizažo vaizdui gylio ir sluoksnių.“

Objektyvas naudojamas ne tik peizažui fotografuoti; jis pasirodė esąs tinkamas daugeliui kitų scenarijų, o Albertas mano, kad prie to dar prisideda ir f/2,8 diafragma.

Kaip ir kiti „G Master“ serijos modeliai, FE 70–200 mm f/2,8 GM II objektyvas turi diafragmos žiedą, kuris leidžia Albertui greitai pakeisti diafragmą, viena ranka visada laikant objektyvą, o kitą – fotoaparatą. Nors objektyvas taip pat turi funkcijų mygtukus, kuriais fotografai gali perjungti kai kurias funkcijas, Albertas jų neliečia ir palieka numatytoje automatinio fokusavimo padėtyje.

Neseniai vykusioje fotosesijoje Albertas nufotografavo penkis šuoliuojančius baltus žirgus – tai buvo tikras išbandymas 70–200 mm objektyvui. „Saulė buvo nusileidusi žemai, už žirgų, sukurdama ryškią auksinę šviesą. Žirgams šuoliuojant aplink taškėsi vanduo. Buvo įspūdinga ir gražu.“

„Žirgai bėgo link manęs labai greitai, – tęsia jis, – todėl fokusavimo atstumas nuolat keitėsi. Tiesiog įjungiau „Alpha 7R IV“ nuolatinio automatinio fokusavimo režimą ir sekimo funkcijos dėka žirgai visą laiką buvo sufokusuoti. Fotoaparatas nebandė sufokusuoti priešais žirgus tykštančio vandens ar dar ko nors. Jis tiesiog išlaikė fokusavimą. Funkcija veikia labai gerai.“

Kiekvienam profesionaliam fotografui labai svarbu išmanyti įvairius objektyvus, o Albertas teikia pirmenybę „G Master“ asortimentui. „Dažnai naudoju naują „Sony“ objektyvą, pvz., 70–200 mm f/2,8 „G Master II“, bet jis man nėra naujas dėl pažįstamo išdėstymo. Tiksliai žinau, kur viskas yra. Jei peizažas ar šviesa staiga pasikeičia, galiu įkišti ranką į krepšį, išsitraukti objektyvą, kurio anksčiau nenaudojau, ir visos funkcijos bus ten, kur ir kituose „G Master“ objektyvuose. Tai dar vienas „G Master“ serijos pliusas ir priežastis, kodėl visada naudoju šiuos objektyvus.“