Britų fotografei ir filmų kūrėjai Alice Greenfield tai buvo kelionių ir nuotykių vasara – ji leidosi į saulės nutviekstas, dulkėtas Okavango deltos Botsvanoje lygumas, pasikliaudama savo tvirtu ir patikimu „Sony Alpha 7 IV“, kuris padėjo užfiksuoti kiekvieną šios neįtikėtinos kelionės žingsnį.

Dabar fotografė dienas leidžia visiškai kitaip nei tada, kai gyveno ir dirbo Londone: „Kiekvieną savaitgalį palikdavau Londoną ir vykdavau į kaimą arba į pajūrį, – pasakojo Alice.– Manau, kad gamtoje atsiskleidžia geriausios kiekvieno iš mūsų savybės, juk būtent tokiam gyvenimui esame sutverti. Esame gamtos dalis, ir mūsų vieta – joje."

Po to, kai Alice pakluso savo instinktams ir atsisakė miesto gyvenimo bei atsidavė aistrai būti gamtoje, dirbdama savo darbą, t. y. kurdama turinį pramogų gamtoje ir turizmo sektoriams, ji patiria daugybę nuotykių visame pasaulyje.

Safario gidų mokymo stovykloje „Kwapa“ Alice, naudodamasi fotoaparatu „Alpha 7 IV“, rengė rinkodaros medžiagą, skirtą įmonės „Natucate“ siūlomam safariui kaimo vietovėse ir Alano McSmitho vadovaujamai Afrikos gidų bendrovei. „Galvodami apie safarį neretai įsivaizduojame džipus su oro kondicionieriais ir gražias, prabangias palapines. Visgi šis safaris buvo kitoks – jo tikslas buvo nugabenti žmones į gamtą, kitomis akimis pažvelgti į juos supančią aplinką, pasiūlyti prasmingą ir tvarią patirtį per savanorystę bei padėti užmegzti tikrą ryšį su gamta, kaip niekada anksčiau. Po deltos lygumų platybes judėjome nepramintais takais, tad mums teko mokytis išgyvenimo ir sekimo įgūdžių,“ – prisiminė Alice.

Alice tikslas buvo ne fotografuoti laukinę gamtą, bet įamžinti su safariu susijusius žmones. „Nesu tradicinė laukinės gamtos fotografė – man buvo nepaprastai įdomu užfiksuoti, kaip mes, žmonės, sąveikaujame su aplinka, – tęsė ji. – Taigi su savimi neėmiau jokių ilgo židinio nuotolio objektyvų – aš tokio net neturiu. Be to, bagažo svoris buvo griežtai ribojamas, todėl įsidėjau tik du objektyvus: FE 24–70 mm f/2,8 GM II ir FE 70–200 mm f/2,8 GM OSS II bei 1,4 karto telekeitiklį, jei prireiktų didesnio židinio nuotolio fotografuojant laukinius gyvūnus.“

Daugeliui savo kelionės akimirkų įamžinti Alice naudojosi 24-70 mm objektyvu. „Taip pat filmavau vaizdo medžiagą, kuriai 24-70 mm objektyvas irgi puikiai tinka. Jis užtikrino tokį priartinimo diapazoną, kuris leido užfiksuoti įvairiausius kelionėje pastebėtus gyvenimo būdo aspektus, žmonių tarpusavio bendravimą ir tą stebuklingą atmosferą, kai visi tiesiog sėdi prie laužo ir verda rytinę kavą. Naudodama jį taip pat įamžinau keletą nuostabiai aiškaus Paukščių tako vaizdų virš lygumų. Objektyvas puikiai tiko visoms šioms užduotims.“

Nors daugiausia dėmesio Alice skyrė žmonių gyvenimui dokumentuoti, vienas mėgstamiausių jos užfiksuotų momentų susijęs su laukine gamta. „Mes lankėmės vienoje iš nedaugelio Afrikos vietų, kur dramblių populiacija didėja. Drambliai buriuojasi netoli šios stovyklos, nes čia pumpuojamas vanduo ir sukuriamos lagūnos, į kurias jie gali ateiti ir išgyventi. Per dešimt dienų su drambliais susidūrėme daugybę kartų, tačiau dėl vieno kadro teko gerokai padirbėti. Norėjau įamžinti dramblius, kurie vakarėjant visada ateina prie tos pačios girdyklos. Žemė buvo labai sausa, ir kai drambliai pagaliau pražingsniavo pro šalį, jie sukėlė debesis dulkių. Taip vienoje padėtyje pralaukusi kelias valandas užfiksavau šį neįtikėtinai gražios kompozicijos kadrą. Kai supratau, kad vaizdas užfiksuotas, nuleidau fotoaparatą ir mėgavausi akimirka, kuri pasitaiko tik kartą gyvenime.“

Kaip fotografė, pamėgusi hibridinį filmavimo ir fotografavimo režimą, Alice tiesiog negali gyventi be vienos fotoaparato „Sony Alpha 7 IV“ funkcijos – pasirinktinių filmavimo ir fotografavimo parametrų perjungimo. „Nustatau vaizdo įrašymo režimą, kad galėčiau filmuoti 24 arba 25 kadrų per sekundę sparta 4k formatu. Jei reikia fotografuoti, galiu perjungti fotografavimo režimą, kuriame jau paruoštos visos mano mėgstamos ekspozicijos ir vaizdo nuostatos. Pakanka sekundės dalelės, kad galėčiau pakeisti režimą ir pradėti fotografuoti.“

Fotografuodama komercinius vaizdus arčiau namų, Alice naudojasi ir fotoaparatu „Alpha 7R V“, tačiau „Alpha 7 IV“ vis dar vadina savo „darbiniu arkliu“. „Vykdama į tolimus kraštus, galiu juo pasikliauti, – tvirtina menininkė. – Botsvanoje buvo nepaprastai daug dulkių, kylančių, visų pirma, dėl sausros. Nors rūpinausi švara, pernelyg nesijaudinau dėl fotoaparato apsaugos, nes žinojau, kad jis tvirtas ir patikimas. Į savo fotoaparatą žiūriu kaip į darbo įrankį, kuris galbūt nebeatrodo toks gražus, bet žinau, kad galiu juo pasikliauti, kad ir kur nuvykčiau.“