Vaizdo fokusavimas

Nors kadras „Pasakų miškas“ yra magiškas kokybės ir kompozicijos prasme, Petterio Askø'o Næsso nuotrauka padaryta nenaudojant magijos. Šis kadras – tai kruopštaus eksponavimo ir komponavimo, planavimo, kantrybės bei sunkaus darbo rezultatas.

Petteris norėjo sukurti vaizdą, kuriame būtų sujungti trys jo mėgstamiausi dalykai. „Tai duoklė paukščiui, vietai ir metų laikui, – sako jis. – Ål miškas Hallingdale yra mano mėgstamiausias, jis kupinas gyvybės, o lankytis jame rudenį yra nuostabu. Paukštis – kuoduotoji zylė. Jis mažas, gražus ir gana retai sutinkamas. Jį fotografuodamas jutau tą jausmą, dėl kurio ir mėgstu laukinės gamtos fotografiją“.

Tas jausmas – tai laukimas, tai pojūtis, kurį jis patiria laukdamas, kol objektas pasirodys jo vaizdo ieškiklyje. Nors tikimybė užfiksuoti tokį kadrą paremta jo patirtimi ir įgūdžiais, tačiau vis tiek daug ką lemia atsitiktinumas. „Kuoduotosios zylės yra teritoriniai paukščiai, – aiškina jis, – todėl susiradau vietą, kur žinojau, kad viena iš jų gali miške ieškoti vabzdžių. Naudodamas „Sony Alpha 1“ ant trikojo, sukomponavau virš miško paklotės esančią šaką su kerpėmis. Tada laukiau.“

„Buvo labai daug kintamųjų, – prisimena jis. – Ar paukštis atsitūps norimoje vietoje ir ar dienos šviesa nepasikeis? Po kelių valandų laukimo paukštis nutūpė tinkamoje vietoje, kai šviesa buvo intensyviausia. Po pusės sekundės jis nulėkė.“

Tą akimirką Petteris pasikliovė savo „Alpha 1“. „Valandas ar net dienas trunkanti kantrybė ieškant vaizdo turi atsipirkti, o „Alpha 1“ užtikrina, kad taip ir bus, – sako jis. – Šiuo atveju naudojau fotoaparato 30 kadrų per sekundę režimą, kad maksimaliai išnaudočiau tą sekundės dalį, tačiau man taip pat reikėjo pakankamo užrakto greičio, kad užfiksuočiau paukštį ant šakos. Naudodamas ISO 2500, pasiekiau 1/5 000 sek. greitį, todėl buvo sustabdyti net menkiausi judesiai.

„Naudojant „Alpha 1“ įspūdingą režimą „Bird AF“ taip pat pasiektas puikus ryškumas, – tęsia jis. – Jis labai svarbus laukinės gamtos fotografams ir tą dieną kiekvienoje nuotraukoje buvo sufokusuota akis, nors paukštis kadre buvo mažytis. Kai tik pasirodė tas mažas žalias langelis, supratau, kad pasisekė. Jei ir susimaučiau, tai tik dėl savo kaltės, o ne dėl įrangos!“

Tą dieną taip pat labai svarbus buvo jo pasirinktas objektyvas.

„Šis vaizdas apibendrina visą laukinės gamtos fotografavimo malonumą, kurį patiriu, – baigia Petteris. – Tai įrodymas, kad visos tos valandos praleistos šaltyje gali virsti kažkuo nuostabiu. Ir tai suteikia man energijos leisti į kitą fotografijos išvyką."