Gyvenu šiek tiek į pietus nuo Stokholmo, Švedijoje. Kaip ir visos Europos sostinės, tai yra judrus miestas, bet jei priemiestiniu traukiniu 10 minučių pavažiuosite į šiaurę, atvyksite prie Råstasjön ežero, prie kurio padariau šį kadrą.
Net ir miestuose žmonės yra arti laukinės gamtos – kartais taip arti, kad eidami pro šalį apie ją net nesusimąsto. Per savo nuotraukas noriu parodyti, kad turime tokių vietų čia pat ir nereikia keliauti kelias dienas norint prisiliesti prie gamtos.
Šią nuotrauką padariau viduržiemy su savo „Sony Alpha 9 II“ ir FE 400 mm f/2,8 „G Master“ objektyvu. Ši vieta puikiai atrodo visą sezoną – čia plyti lygus, baltų ir pilkų atspalvių, apsnigtas peizažas, kuris gerai dera su pilkojo garnio spalvomis.
Pirmoji iš kelių „Alpha 9 II“ funkcijų, padėjusių užfiksuoti šį kadrą, buvo objektą sekanti automatinio fokusavimo funkcija. Ši nuotrauka įdomi tuo, kad dramatiškai atrodantis tamsus dangus viršuje iš tikrųjų yra nesufokusuotos šakos, nusvirusios nuo medžio, po kuriuo stovėjau. Naudodamas „Alpha 9 II“ objektą sekančią automatinio fokusavimo funkciją žinau, kad man tereikia sekti skrendantį paukštį ir, net jei pasitaikys pavienė šaka, paukštis vis tiek bus sufokusuotas. Būtent tokio tipo fotoaparato funkcijos padaro mano, kaip fotografo, darbą sklandų, nes galiu paprasčiausiai nusitaikyti ir fotografuoti žinodamas, kad „Sony Alpha“ atliks visą sunkų fokusavimo darbą už mane.
Antroji funkcija, prisidėjusi prie šio kadro, buvo neužtemstantis vaizdo ieškiklis, kuris fotografuojant padėjo visada matyti, kur paukštis yra. Kai laikai pirštą ant užrakto mygtuko ir fiksuoji kadrų serijas iki 20 kadr./sek. sparta, „Alpha 9 II“ vaizdas nemirksi ir neužstringa, per vaizdo ieškiklį visada tiksliai matai, kaip nuotrauka atrodys, o tai yra naudinga tokiems kadrams kaip šis, kai seki ir fotografuoji kažką per medžio šakas.
Žinojau, kad noriu labai mažo lauko gylio, kuris sulietų foną ir iš kadro pašalintų man nepatikusius dalykus, todėl su 400 mm f/2,8 naudojau f/2,8 diafragmą. Lauko gylis buvo keli centimetrai, o tai reiškia, kad garnio galva ir matomas krintantis sniegas buvo toje pačioje židinio plokštumoje. Į židinio plokštumą nepatekęs sniegas buvo sulietas ir padidintas, todėl padėjo sukurti audros efektą, kurį matote.
Man patinka ši nuotrauka, nes ji parodo žmonėms, kad norint atitrūkti nuo kasdienio šurmulio, išeiti į lauką ir šiek tiek laiko pailsėti gamtoje, ne visada reikia daug pastangų. O kelionėse mane lydintis patikimas „Sony Alpha 9 II“ reiškia, kad dar daug metų galėsiu demonstruoti gamtos stebuklus mūsų miestuose!