Vaizdo fokusavimas

Kaip laukinės gamtos fotografas esu tvirtai įsitikinęs, kad turime būti savo sėkmės kalviai ir išnaudoti pasitaikančias progas. Šią nuotrauką padariau ankstyvą rytą Italijos Dolomitinių Alpių regione. Tarp kalnų tvyrojo rūkas, o ežerą dengė migla. Buvau su kitais fotografais, dalyvaujančiais „Sony Kando“ kelionėje, bet tą rytą nusprendžiau pasivaikščioti ir pamėginti padaryti įvairių ežero nuotraukų.

Vaikščiodamas aplink ir stebėdamas aplinką pamačiau retkarčiais iš vandens iššokantį upėtakį bei vandens paviršiumi slystančią gulbę. Fone iš abiejų pusių stūksojo kalnai, kurie tarsi įrėmino gulbę, ir tai buvo puikus kadras. Taigi rankose laikydamas savo fotoaparatą „Sony Alpha 1“ su objektyvu FE 70–200 mm f/2,8 GM OSS II pasirinkau poziciją, iš kurios galėčiau užfiksuoti šią nuostabią sceną.

Fotografuodamas laukinę gamtą, fotoaparate visada nustatau serijos režimą ir fotografuoju 10 arba 20 kadrų per sekundę greičiu. Paspaudžiau užrakto mygtuką ir serijos režimu padariau turbūt šešias ar septynias nuotraukas. Vos paspaudus mygtuką, iš vandens netikėtai iššoko upėtakis, ir man pavyko jį nuostabiai įamžinti. Laikas sutapo tiesiog neįtikėtinai – niekas netikėjo, kad užfiksavau taip tobulai sukomponuotą kadrą. Bet man nusišypsojo sėkmė.

Laukinę gamtą fotografuoju jau seniai, taigi po kurio laiko supratau, kad jei rizikuoji ir nuolat praktikuojiesi, tikimybė padaryti dar geresnę nuotrauką yra gerokai didesnė.

Visada naudoju fotoaparatą „Sony Alpha 1“, nes jis suteikia viską, ko man reikia kaip laukinės gamtos fotografui. Šiuo įrenginiu ne tik įmanoma daryti 50 megapikselių nuotraukas neįtikėtinu 30 kadrų per sekundę greičiu, bet – tikrai žinau – galima visiškai pasikliauti „Sony Alpha 1“ vaizdo kokybe. Fotoaparate visada nustatau nuolatinį automatinio fokusavimo režimą, o kaip fokusavimo sekimo parinktį renkuosi „Gyvūnas“ arba, kaip šiuo atveju, „Paukštis“. Šioje nuotraukoje „Alpha 1“ fokusavo objektyvą FE 70–200 mm f/2,8 GM OSS II į gulbės akį. Kadangi upėtakis iššokdavo netoli už gulbės, jis irgi buvo fokusuojamas pagal diafragmos nustatymą. Pasirinktas užrakto greitis taip pat buvo pakankamai didelis, kad užfiksuočiau šuolį, nes fotoaparate palikau nustatytą didelį ISO jautrumą, kurio reikia fotografuojant laukinę gamtą.

Iš visų šešių nuotraukų, kuriose užfiksuotas upėtakis, ši pati geriausia, nes žuvies uodega šiek tiek sulenkta – tai rodo šuolio judesį. Ši nuotrauka man patinka ir dėl to, kad ji kiek tamsoka. Dėl ankstyvo ryto rūko vaizdas atrodo paslaptingas, o minimali kalnų kompozicija tiesiog puiki. Ji atrodo daug ypatingesnė, nei tuo atveju, jei tas pats kadras ir kompozicija būtų daryta vidury dienos.