Giliai Bolivijos džiunglėse miško mitybos grandinėje vyksta nuolatinė kova, o naktis tiek medžiotojui, tiek medžiojamajam atneša naujų iššūkių. Tačiau laukinės gamtos fotografui ir gamtininkui Javierui Aznarui tai – itin palanki proga.
„Fotografuodami džiunglėse žygį pradedame sutemus ir dirbame visą naktį, – aiškina jis, – ir nors šį vakarą ketinau fotografuoti gyvates projektui, susijusiam su vietiniams gyventojams kylančiais pavojais dėl gyvačių įkandimo, rasti šį mėnesienoje tingiai kabantį smauglį buvo labai smagu.“
Javieras, komponuodamas smauglį, už kurio šviečia mėnulio pilnatis, ir naudodamas blykstę, kad smauglys būtų apšviestas, užfiksuoja ir elgesio įpročių pavyzdį, ir tiesiog įspūdingą grožį. „Aptikęs tokį gyvūną, stengiuosi jį pavaizduoti objektyviai ir patraukliai, – aiškina jis. – Šiuo atveju norėjau pavaizduoti, kaip jis medžioja naktį, ir kartu padaryti vaizdą įdomų. Nors dažnai gyvatės nėra mėgstamos, jos yra aukšto lygio plėšrūnės, kurias reikia saugoti, kitaip nukentės visa ekosistema.“
Taigi kaip Javieras nustatė „Sony Alpha 7R IV“ ir FE 20 mm f/1,8 G objektyvą, kad pasiektų savo tikslą? „Mėnulis švietė ryškiai, – prisimena Javieras, – todėl reikėjo sufokusuoti į smauglį ir blykstę panaudoti taip, kad vaizdas išliktų natūralus ir subalansuotas. Daug praktikuojuosi, kad žinočiau, kokie nustatymai tiks, ir galėčiau reaguoti pasitaikius progai.“
„Nustačiau blykstės silpnos šviesos nustatymą, kad apšvietimas nebūtų nenatūralus, – tęsia jis, – o f/14 diafragma padėjo nuslopinti dirbtinę šviesą, kartu išlaikant fokusą. Fotografuojant nuo trikojo, 30 sek. užrakto greitis leido aiškiai perteikti natūralią mėnulio šviesą, o ant blykstės buvau uždėjęs difuzorių, kad jos šviesa būtų švelni.“
Aiškindamas, kaip šie du šviesos šaltiniai sklandžiai dera tarpusavyje, Javieras priduria: „Kadangi blykstė yra stipresnė už aplinkos šviesą toje kadro dalyje, o jos veikimo trukmė tokia trumpa, objektas perteikiamas sustingęs, be susiliejimo, nepaisant mažo užrakto greičio.“
Pagrindinė funkcija, kuri pravertė, buvo fotoaparato režimas „Bright Monitoring“, – tęsia jis. – Dirbant tamsoje pašviesinamas vaizdo ieškiklis, bet tai nedaro įtakos ekspozicijai – šitaip galiu komponuoti kadrą, kai plika akimi nieko nematau. Labai svarbios buvo ir „Alpha 7R IV“ fokusavimo tamsoje galimybės. Visada naudoju režimą „Focus Magnifier“ – jo aktyvinimas priskirtas ant korpuso esančiam mygtukui, todėl galiu greitai patikrinti, ar sufokusuota tinkamai.“
FE 20 mm f/1,8 G objektyvas paprastai nėra siejamas su laukinės gamtos fotografija. „Tačiau tokiems vaizdams jis puikiai tinka, – sako Javieras. – Platus aprėpties laukas padėjo pridėti kontekstą, išlaikant gylį ir ryškumą, todėl kadre galėjau daug vietos skirti smaugliui.“
Padaręs keturias ar penkias nuotraukas Javieras gyvačių paiešką tęsė daugiau nei patenkintas savo darbu. „Smauglius dažnai slepia augmenija arba jie būna pernelyg aukštai, kad būtų matomi, – baigia jis, – todėl būti taip arti šio smauglio ir objektyviai pavaizduoti šį nuostabų padarą buvo retas malonumas.“
„Norėdami išsaugoti, pirmiausia turime pažinti ir mylėti tai, ko galime netekti, o fotografija yra naudinga priemonė siekiant didinti jautrumą ir parodyti, kas mus supa. Naudodamas fotoaparatą bandau parodyti gyvūnus tikriausiu pavidalu, žvelgdamas iš biologinės, o kartu ir meninės perspektyvos.“