Tai įvyko 2020 metų vasarį vykusio Pasaulio kalnų slidinėjimo moterų greitojo nusileidimo lenktynių išvakarėse. Varžybos vyko Banske, Bulgarijoje, ir aš drauge su kitais fotografais apžiūrinėjau trasą prieš prasidedant lenktynėms. Tą akimirką pastebėjau, kad keletą sekundžių šviesa sukūrė neįtikėtiną efektą sniege; nušvito viskas nuo pat žemės. Tada šis efektas pradingo ir daugiau nebepasirodė.
Dirbant sporto fotografu paprastai reikia fotografuoti lenktynes ir sportininkus kuo „švariau“, kad aiškiai matytųsi veiksmas. Šiam kadrui užfiksuoti turėjau paminti šias taisykles ir pasitraukti nuo trasos krašto. Turėjau fotografuoti platesnį vaizdą, o ne sportininkę stambiu planu.
Rizikavau rinkdamasis fotografuoti šį vaizdą per lenktynes; negalėjau padaryti klaidos, nes tokios pat sąlygos nebūtų pasikartojusios. Su „Sony Alpha 9 II“ su FE 200-600 mm f/5.6-6.3 G OSS objektyvu tokias situacijas fotografuoju su kur kas didesniu pasitikėjimu. Galiu fotografuoti 20 kadr. / sek. sparta su neužtemstančiu vaizdo ieškikliu ir idealiai sufokusuoti automatiniu režimu, net esant prastam apšvietimui. Šis lankstumas man suteikė galimybę nufotografuoti Austrijos slidininkę Christine Scheyer besileidžiančią nuo kalno nuostabiai apšviesta trasa. Padariau visą nuotraukų seriją, todėl galėjau išsirinkti geriausią kadrą, užuot pasitenkinęs „beveik“ tobulu kadru.
Ši nuotrauka man be galo svarbi ir asmeniškai. Sporto fotografijoje būna svarbių nuotraukų dėl paties renginio svarbos, pavyzdžiui, jei fotografuoji pasaulio čempionatą arba jei pagerinamas pasaulio rekordas. Tokiu būdu nuotrauka gali patekti į istoriją. Aš pasirinkau šią nuotrauką, nes ji „pralenkė laiką“, niekas nebuvo to sugalvojęs anksčiau ir tai gali būti sudėtinga pakartoti, nes būtinos konkrečios sąlygos. Nors ji nepasirodė tokioje gausoje sporto žurnalų kaip mano kitos anksčiau darytos nuotraukos, šia nuotrauka be galo didžiuojuosi ir ji yra viena iš mano mėgstamiausių, nes sukelia daug emocijų.