Aukštai kalnuose

Iš po savo padangų mesdamas žvyrą, modifikuotas „Toyota Hilux“ burzgia viena iš daugelio stačių trasų aplink Stolo kalną Julijos Alpėse. Jis važiuoja nuobiryno ketera, trumpam pakildamas į orą, prieš perskrosdamas užlietą griovį ir iš abiejų pusių paleisdamas vandenį. Taip, ši pasaulio dalis yra laukinė ir įvairiapusė žaidimų aikštelė ne tik visureigių vairuotojams, bet ir fotografams.

„Fiksuojant automobilius, kaip čia, – aiškina Urošas, – svarbu kadrų įvairovė, todėl reikia ne tik veiksmo, bet ir kadrų, kai automobilis stovi ir atrodo nuostabiai. Ta puikių vietų paieška, – tęsia jis, – man yra labai svarbu, kad mano vaizdai būtų įspūdingesni. Tai stiliaus dalis, apibrėžianti mano kūrybą. Be to, aš visada ieškau naujų kampų, puikios šviesos ir išties bet ko, kas patobulintų automobilio detales. Juk šių nuotraukų esmė yra padėti žmonėms atrasti kažką naujo ir ypatingo.“

Rengiantis veiksmo kadrams, „pirmasis dalykas, kurį reikia rasti, yra nustatymas, kuris leistų automobiliui sąveikauti labai įdomiai, – aiškina Urošas, – nes tokioms nuotraukoms energijos suteikia pakilę akmenys, dulkės ar vanduo.“ Sprogstamam veiksmui sustabdyti „fiksuoju ne mažiau kaip 1/1000 sek. greičiu ir naudoju nuolatinio AF režimą, rankenėle judėdamas po AF sritį, kad pradėčiau sekti automobilį, – tęsia jis. Ir, nors nesu tas, kuris vienu metu padaro tūkstančius nuotraukų, savo „Alpha 7R IV“ naudoju fotografavimo režimą „Continuous Hi+“. 10 kadr./sek. sparta leidžia ieškoti vaizdų, kai ratai būna ore arba kai vanduo tykšta į tinkamą pusę, – to, kas geriausiai atskleidžia veiksmą.“

Pasak Urošo, statiškiems kadrams reikalinga puiki kompozicija ir dėmesys detalėms. „Žinoma, pirmiausia įsitikiname, kad jie švarūs, – šypsosi jis, – tačiau bet kokiais nedideliais defektais, kuriuos užfiksavo mano fotoaparato 61 MP jutiklis, galima pasirūpinti montuojant. Fonas yra tikrai svarbu, todėl ieškau puikių gamtovaizdžių ar gražių senų pastatų, pasirūpindamas, kad niekas netrikdytų vaizdo. Jie turi vienas kitą papildyti, tačiau nepamirškite, kad mūsų žvaigždė yra automobilis, todėl fotografuoju f/5,6 arba f/8, išlaikydamas foną akivaizdų, bet ne dominuojantį.“

Nesvarbu, tai statiniai ar veiksmo kadrai, Urošas stengiasi fiksuoti iš mažo kampo, kad automobilis kadre būtų labiau dominuojantis.

Kalbant apie mėgstamiausią objektyvą, Urošas turi neįprastą pasirinkimą, taip pat pateikia bendro pobūdžio patarimą pradedantiesiems automobilių fotografams: „Visų pirma labai svarbu nenaudoti labai plačių objektyvų. Jie iškraipys automobilį fotografuojant iš arti ir tinkamai neatskleis jo dizaino. Vaizdas turi atrodyti taip, kaip jį matytumėte savo akimis, gerbiant automobilį sukūrusio žmogaus darbą, todėl viso kadro fotoaparate niekada nesirinkčiau mažiau kaip 35 mm.“

„Mano mėgstamiausias objektyvas, – tęsia jis, – yra „FE 135mm f/1.8 GM“, ypač fiksuojant veiksmo kadrus. Taip pat antrame korpuse naudoju „FE 24-70mm f/2.8 GM“ bei turiu „FE 35mm f/1.4 GM“ ir „FE 85mm f/1.4 GM“. Tačiau, mano nuomone, „135mm F1.8“ suderina neįtikėtiną ryškumą su išties puikiu „bokeh“ efektu, o dėl šviesios maksimalios diafragmos jis taip pat puikiai tinka prasto apšvietimo situacijoms. Jis suteikia teleobjektyvo kadrams kitokį įspūdį, nei gaučiau naudodamas labiau tipinį objektyvą, tokį kaip 70–200 mm. Kadangi tai fiksuoto židinio nuotolio objektyvas, reikia šiek tiek suplanuoti savo veiksmus ir numatyti, kur judės automobilis, tačiau jei gerai suprantate vairuotojo veiksmus, galite lengvai tuo pasirūpinti.“