Laikas sujaudinti

„Manau, laikas, akimirkos parinkimas ir amžinumas yra esminiai fotografijos komponentai“, – sako Danielis Ronnbackas. Tai ypač svarbu jo naujausiame projekte, kurio centre – Norvegijos Lofoteno salos. Leisdamasis į nuotykius Danielis įkopė į labiausiai svaiginančias salyno viršūnes tiek vasaros, tiek žiemos sąlygomis, todėl jis aiškiai matė akivaizdžius peizažo skirtumus.

„Žiemą salos ir kalnai gali būti kone monotoniški, – aiškina jis, – bet fiksuojant vasarą jie pavirsta į nuostabią žalios, raudonos ir aukso spalvos drobę.“

Taigi kaip mes suvokiame laiką? Tai neabejotinai galima padaryti tik iš žmogaus perspektyvos, todėl Danielio nuotraukose yra matomi ir konteksto suteikia būtent žmonės. Kartais kadre yra jis pats, kartais kitas žmogus, bet visada esama žmonių, kurie padeda papasakoti istoriją ir leisti žiūrovui suprasti vietos mastelį bei įsivaizduoti ten save.

Danielis savo nuotraukose kruopščiai sukomponuoja tas figūras, pastatydamas jas „švariose vietose arba prieš šviesą, kad būtų daugiau kontrasto ir poveikio, bei naudojant derančias spalvas žiūrovo akiai patraukti. Kuo aiškesnė figūra stulbinančiame fone, tuo daugiau emocijų žiūrovui suteikia nuotrauka, pavyzdžiui, jaudulį, kurį galite patirti stebėdami keliautoją ant kalno viršūnės.“

Kokybę lemia ne tik tai, kaip sukomponuotas vaizdas, – Danieliui „Alfa“ rinkinys padeda užtikrinti, jog jo fiksuojami objektai būtų sufokusuoti. „Žinau, kad fokusavimas yra toks geras, – sako Danielis. – Galiu tiesiog nukreipti fotoaparatą į žmogų ir pasitikėti šia funkcija. Tai reiškia, kad galiu eiti dar toliau bei dar aukščiau ir sutelkti visą dėmesį į kompoziciją ir aplinką.“

Svarbu ne tik laiko tarpas, bet ir tinkama akimirka. Norint nusigauti į šias vietas tinkamu laiku ir esant tinkamam orui, reikia planuoti, todėl Danielis kruopščiai išstudijavo savo keliones. „Kad galėtum skirtį laiką fiksavimui, reikia daug pasiruošimo, – sako jis. – Viską pasižymiu žemėlapyje, atkreipdamas dėmesį į tai, kiek laiko užtruks nuvažiuoti iš vieno taško į kitą ir kiek laiko reikės eiti į stebėjimo vietą. Taip pat atsižvelgiu į tai, kur kils ar leisis saulė. Tada kasdien tikrinu orų prognozę, kad galiausiai galėčiau pasakyti „šis rytas bus geriausias laikas šioje vietoje!“

„Kalbant apie nuvykimą į norimą vietą ir jų fiksavimą, labai svarbu įrangos svoris ir dydis, – pasakoja Danielis. – Šiame Lofoteno projekte fiksavau „α9“ fotoaparatu, bet taip pat naudoju „α7R III“; jų dizainas visada atitinka mano fiksavimo būdą. Man labai svarbu turėti nedaug įrangos ir judėti greitai. Paprastai į vieną žygį pasiimu vieną korpusą ir vieną objektyvą, o „Alfa“ fotoaparatai yra tokie lengvi ir maži, kad galiu viską, ko man reikia, sutalpinti į mažą fotoaparato dėklą savo krepšyje. Ir, žinoma, jie yra patvarūs, todėl galiu juos drąsiai laikyti savo kuprinėje slidinėdamas – jei paslysiu ar numesiu fotoaparatą, jam nieko neatsitiks.“

Pasako Danielio, nužygiavus daugybę kilometrų ir sulaukus tinkamos akimirkos, „Alfa“ vaizdo kokybė taip pat jūsų nenuvils. „Vienas iš svarbiausių dalykų – jutiklio dinaminis diapazonas. Atsiranda daug redagavimo potencialo; tai reiškia, kad, jei tam tikri elementai yra per daug išlaikyti, jūsų akimirka nebuvo iššvaistyta. Taip pat raiška yra itin didelė – tai reiškia, kad, jei kadro šone matau žmogų, galiu jį tiesiog iškirpti ir vis tiek turėti milžinišką vaizdą.“

„Kiekvienoje vietoje yra savų nesenstančių vaizdų, – reziumuoja jis, – ir mes iš tiesų tiesiog pro juos pravažiuojame. Lofotenas pasižymi tuo unikaliu kontrastu tarp jūros bei ežerų ir kalnų, kurie iškyla tiesiai iš vandens. Manau, kad tai puikiai pavaizduota šioje nuotraukoje. Aplinka išties unikali ir visada yra nematytų dalykų, todėl ketinu sugrįžti ir nuvykti dar toliau ir dar aukščiau bei rasti naujų vietų, kurias galėčiau užfiksuoti, nes taip laiką praleidžiu naudingai.“