Mano vardas Ananda Joinet, esu aistringa laukinės gamtos fotografė ir videomenininkė. Fotografija ir kelionės man reiškia fiksuoti praskriejančias akimirkas, kad galėtume grožėtis unikalia patirtimi ir ją išsaugoti visam laikui. Mano darbo metodas pagrįstas giliu jautrumu ir nuolatiniu grožio bei poezijos ieškojimu. Kiekviena mano nuotrauka sukurta taip, kad pasakotų istoriją – istoriją apie gamtos didingumą.

Savo darbais siekiu išryškinti laukinio pasaulio grožį, kurio dažnai nepastebime, ir būtent šią viziją stengiuosi nuolankiai bei su užsidegimu perteikti savo nuotraukose.

Šį kartą su savo bendražygiu Alexandre'u Velluetu leidomės į 10 dienų nuotykį tyrinėti ir įamžinti kvapą gniaužiančią Norvegijos laukinę gamtą, konkrečiai nuostabias Vesterâleno ir Lofoteno salas – svajonių kraštą, kuris mums jau seniai suteikė polėkį. Šie laukiniai, atokūs kraštovaizdžiai, nutolę nuo šiuolaikinio gyvenimo chaoso, iš tiesų įžiebė mūsų aistrą fotografuoti gamtą. Tai taip pat buvo gera proga išbandyti naująjį objektyvą „Sony FE 400–800 mm f/6,3-8 G OSS“.

Tai puikiai suprojektuotas objektyvas, jis tvirtas ir solidus, tačiau nėra per sunkus. Nesu itin aukšta, todėl ypač atkreipiau dėmesį į jo svorį, ir, mano nuostabai, jis buvo palyginti mažas objektyvui, pasižyminčiam tokiu dideliu židinio nuotoliu. Taip pat vertinu jo kompaktiškumą – jis beveik toks pat kompaktiškas kaip mano „Sony 200–600 mm f/5,6-6,3 FE G OSS“, todėl beveik visą laiką galiu jį naudoti fotoaparatą laikydama rankose ir nepatirti diskomforto.

Netrukus supratau, kad 400–800 mm valdymas nepaprastai panašus į manojo 200–600 mm valdymą. Ryškumas ir kompaktiškumas buvo panašūs, tačiau aptariamas objektyvas pasižymi ilgesnio židinio nuotolio privalumu. Iš pradžių nerimavau, kad dėl f/8 diafragmos „bokeh“ efektas gali būti ne toks dailus, tačiau buvau maloniai nustebinta švelnaus ir nuostabaus „bokeh“ efekto, išryškinančio tiek pirmojo plano, tiek fono neryškumą.

Stabilizavimas ir ryškumas taip pat buvo labai geri, net ir esant sudėtingoms oro sąlygoms – pučiant stipriam vėjui, lyjant, sningant ir esant nedaug saulės šviesos. Nepaisant sudėtingų sąlygų, automatinis fokusavimas sparčiai sufokusavo ir pradėjo sekti briedį tarp tankių medžių bei krentančio sniego. Dėl vidinio priartinimo mechanizmo užtikrinama maloni pusiausvyra su korpusu, nors priekinė dalis šiek tiek sunkesnė, nes objektyvas yra didelis.

Vienu metu man maloningai pasirodė šermuonėlis, todėl galėjau išbandyti automatinį fokusavimą ir ryškumą fotografuodama greitai tarp įvairių atspalvių judantį objektą esant silpnam apšvietimui. Buvau sužavėta šio susitikimo, nes šermuonėlis yra vienas iš mano mėgstamiausių gyvūnų, kurį fotografuoti yra tikras iššūkis dėl jo judrumo. Vaizdai, kuriuos pavyko užfiksuoti, prilygsta vaizdams, užfiksuotiems plačiakampiais objektyvais, ir pasižymi švelniu „bokeh“ efektu bei ryškiomis detalėmis, nepaisant prasto apšvietimo ir krintančio sniego.

400–800 mm pasižymi neįtikėtina objekto sekimo ir automatinio fokusavimo sparta, todėl šį objektyvą naudojant su fotoaparatu „Sony Alpha 1 II“, užtikrinamas išties įspūdingas veikimas. „Sony“ įrangą ypač vertinu dėl patikimo objekto sekimo ir spartaus automatinio fokusavimo nepriklausomai nuo sąlygų – lietaus, sniego, vėjo, tankių šakų ar prasto apšvietimo. Darydama vaizdo įrašus paprastai nustatau fotoaparato AF-C su objekto aptikimu bei užfiksavimu, ir jis veikia itin puikiai. Tai labai svarbu norint užfiksuoti greitai judančius objektus, pavyzdžiui, šermuonėlius arba paukščius.

Videografijos srityje šis objektyvas man pasirodė neįkainojamas filmuojant dokumentinius filmus apie laukinę gamtą. Nors f/8 diafragma gali būti ne pati geriausia esant prastam apšvietimui, ji puikiai tinka filmuojant, nes dėl mažesnio kadrų per sekundę santykio išgaunamas kinematografinis suliejimas. Su šiuo objektyvu filmavau daug – optinės kokybės ir galingo priartinimo derinys pasirodė esąs didelis privalumas, suteikęs man galimybę filmuoti gyvūnus, ypač paukščius, lengviau nei su mano 200–600 mm objektyvu.

Ir galiausiai, manau, kad toks objektyvas kai kuriose situacijose gali būti labai naudingas fotografuojant peizažus. Galimybė sumažinti perspektyvą gali padėti sukurti įdomią kompoziciją.