Esu režisierius ir filmų kūrėjas Reilinas Džojus. Gyvenu Amsterdame. Į filmavimą įsitraukiau fotografuodamas Berlyno gatvėse prabangius automobilius. Mažoje draugų grupelėje sukiodavomės mieste ir varžydavomės, kuriam pavyks geriau nufotografuoti pravažiuojančius automobilius. Dažnai kadrui pagauti turėdavome vos porą sekundžių, tačiau mane būtent tai ir žavėjo.

Tas jaudulys, kuris veikiant įtampai apimdavo bandant išgauti kažką tokio, kas patrauktų dėmesį, galiausiai virto aistra kurti prikaustančius žvilgsnį vaizdus ir istorijas, kai pasukau komercinių filmų gamybos keliu ir įsitraukiau į projektus visame pasaulyje.

Per pastaruosius kelerius metus dirbau su įvairiais prekių ženklais, pavyzdžiui, „Ferrari“, „Audi“, „Bugatti“, su Roterdamo savivaldybe, nacionaliniu baleto teatru ir kitais užsakovais. Rezultatą santykinai pigiomis priemonėmis nuolat stengiuosi sukurti tokį, kad atrodytų, jog filmo biudžetas buvo labai didelis.

Kai „Sony“ paprašė manęs išbandyti naująją ZV-E1, nusprendžiau vykti į Maroką. Anksčiau ten nė karto nebuvau, tačiau matydavau daug nuostabių nuotraukų. Norėjau nufilmuoti kažką tokio, kam prireiktų kūrybinių pastangų ir kad tektų prisitaikyti ir veikti lanksčiai. Norėjau kažko, kas priverstų mane išeiti iš komforto zonos. Filme planavau parodyti kokią istoriją, tačiau apie Maroką žinojau labai mažai, todėl nebuvau tikras, apie ką reikėtų pasakoti. Galiausiai nusprendžiau su draugu keliauti į Marakešą ir įkvėpimo ieškoti kelyje.

Marakešo gatvės kunkuliuoja spalvomis, tekstūromis, kvapais, skubančiais žmonėmis ir įdomiais veidais, kuriuos taip norisi įamžinti. Įdomiausia, kad miestas tavęs nelaukia. Tai tu privalai jį vytis, susirasti savo kelią ir fiksuoti akimirkas, iš kurių susidės tavo pasakojimas. Būtent čia labai praverčia naujoji ZV-E1.

„Sony“ kamera ZV-E1 yra ypač maža ir lengva, todėl su ja labai patogu keliauti. Kurdamas kelionės filmą dažnai kaitalioju filmavimo būdą. Prisitaikydamas prie aplinkos vienais atvejais filmuoju kamerą laikydamas rankose, kitais – pritvirtinęs ją prie lankstinio stabilizatoriaus.

Jei atvirai, gerąja prasme apstulbau pamatęs, kaip kamera atrodo ir kokios puikios yra jos techninės charakteristikos. Sakau, kad 10 bitų 4:2:2 4K60P vaizdas, kurį kamera įrašo esant minimaliam iškraipymui dėl bėgančiosios eilutės efekto, ir beveik jokio triukšmo esant ISO 12 800, yra tai, kuo sunku patikėti. Be to, kameroje įdiegta labai patobulinta naujoji meniu sistema ir geresnės kameros vidinio stabilizatoriaus funkcijos. Kai filmuoju kamerą laikydamas rankose, nustatau standartinio stabilizavimo parinktį, o kai naudoju lankstinį stabilizatorių, renkuosi aktyvųjį stabilizavimą, kad nebūtų liekamųjų mikrovirpesių.

Automatinė sufokusuoto objekto sekimo sistema taip pat veikia jautriau. Galėjau sekti visu greičiu link manęs skersgatviu bėgantį vaiką – kamerai nekilo jokių sunkumų užtikrinti, kad jis nuolat būtų sufokusuotas.

Filmuodamas Maroke bandžiau užfiksuoti autentišką vietinę kultūrą žvelgdamas į žmones iš arčiau, tačiau stengdamasis kiek įmanoma likti nepastebėtas. Sumanymo įgyvendinti nepavyktų, jei įranga nebūtų maža ir lengva. Be to, panašu, kad „Sony“, norėdama sukurti būtent tokią kamerą, rado būtų kaip tai padaryti nė kiek nemažinant vaizdo kokybės ir nebloginant kitų parametrų. Jiems pavyko dar geriau – į šį mažą korpusą įmontavo viso kadro jutiklį ir, mano nuomone, labai patobulino daugybę kitų funkcijų.

Integruotas mikrofonas veikė taip puikiai, kad visas garsas vaizdo įraše yra vien iš jo – nenaudojau jokio išorinio mikrofono.

Filmuoti galima naudojant profilius „S-Log3“ ir „S-Cinetone“, todėl kamera yra labai universali, ypač dėl to, kad su ZV-E1 įrašytą medžiagą suderinti su savo kino kameros FX3 medžiaga galiu vos keliais pelės spustelėjimais.

Manau, kad ZV-E1 yra puiki pradinio lygmens kamera tiems, kas planuoja kurti aukštos kokybės vaizdo įrašus. Ji atitiks ne tik pradedančiųjų turinio kūrėjų poreikius, bet ir bus puikia priemone kurti nepriekaištingą aukštos kokybės vaizdo medžiagą. Su ja galima filmuoti įvairiausią turinį, pradedant vaizdo tinklaraščiais bei tiesioginėmis transliacijomis ir baigiant kino filmų gamyba. Kameroje yra daugybė profesionalių funkcijų, o jos kaina – ypač prieinama. Tokio inovatyvaus produkto šiuo požiūriu kol kas niekas nepranoksta.

Kurti šį filmą buvo labai smagu. Rodėsi, kad atradome naują pasaulį, kuris kas dieną stebina naujomis spalvomis ir įdomiomis vietomis. Nuotykius fiksuoti su ZV-E1 buvo vienas malonumas. Nuoširdžiai sakau, kad man sunku suvokti, kaip „Sony“ geba tobulinti kamerų funkcijas – jų gabaritai mažėja, o kokybė ir įspūdingas vaizdas tik gerėja. Jei tokią įrangą būčiau turėjęs prieš porą metų, kai fotografavau automobilius Berlyno gatvėse, būčiau buvęs labai laimingas.