Kaip peizažų fotografas, daugiausia dėmesio skiriantis astrofotografijai, renkuosi objektyvus su didelėmis diafragmomis, kad naktį užfiksuočiau kuo daugiau šviesos. Tokie objektyvai dažnai būna dideli ir sunkūs bei nėra labai praktiški keliaujant.
Todėl labai susidomėjau, kai sužinojau apie naująjį FE 16 mm f/1,8 G – itin didelės diafragmos plačiakampį objektyvą, kurio svoris vos viršija 300 g. Kad tai pailiustruočiau, šalia pastačiau savo turimus astroobjektyvus FE 14 mm f/1,8 GM ir FE 24 mm f/1,4 GM. Palyginti su jais, ir taip labai maži ir lengvi objektyvai atrodo didžiuliai ir yra maždaug 50 % sunkesni. Todėl FE 16 mm f/1,8 G yra lengviausias ir mažiausias šiuo metu rinkoje siūlomas astrofotografijai skirtas objektyvas.
Norėjau tinkamai išbandyti šį objektyvą, o tam nėra geresnio būdo nei žiemą gaudyti stebuklingą Šiaurės pašvaistę, todėl išvykau į Islandiją trumpai vienos savaitės kelionei. Kai nusileidau Islandijoje, mane pasitiko audringas oras – tipiškas arktinei žiemai. Pirmasis kelionės tikslas, nepriklausomai nuo oro sąlygų, buvo kriokliai. Prie Bruarfoso krioklio krito nestipri šlapdriba, kuri nesukėlė problemų nuo drėgmės apsaugotam objektyvui. Itin plačiu 16 mm kampu buvo lengva užfiksuoti krioklį kartu su žydrai mėlyna upės vaga. Įdomių srauto efektų galima pasiekti naudojant ilgesnį ekspozicijos laiką – nuo 0,1 iki 1 sekundės. Idealiu atveju, norint pasiekti tokį ekspozicijos laiką dienos metu, naudojami ND filtrai. Palyginti su FE 14 mm f/1,8 GM, prisukamus filtrus galima lengvai pritvirtinti naudojant objektyvo priekyje integruotą 67 mm filtrų sriegį. Kadangi mano viešnagė Islandijoje buvo labai spontaniška, su savimi neturėjau jokių 67 mm filtrų, todėl teko improvizuoti. Naudojant mažiausią f/22 diafragmą ir ISO 50, man pavyko nustatyti norimą 1/5 sek. ekspozicijos laiką net ir be filtro. Nors difrakcijos efektas gali turėti neigiamos įtakos ryškumui esant f/22 diafragmai, buvau labai patenkintas visos nuotraukos ryškumu, be to, man pavyko įspūdingai užfiksuoti tėkmę. Būtent taip turėtų veikti objektyvas, nes kaip peizažų fotografui dažnai tenka improvizuoti.
Kita stotelė – garsusis Skogafoso krioklys. Bet kokias viltis ten pamatyti Šiaurės pašvaistę greitai sužlugdė kilusi audra. Nusprendžiau nakvoti prie krioklio, kad ryte galėčiau jį nufotografuoti. Naktį snigo, todėl galėjau jį užfiksuoti su šviežio sniego danga. Mane nustebino minimalus geometrinis iškraipymas, o tai nėra būdinga itin plataus kampo objektyvams. Dėl mažo – 13 cm – fokusavimo atstumo žaidžiau su fokusavimu ir beveik nepastebėjau jokio fokusavimo „kvėpavimo“ (matymo lauko pokyčio keičiant fokusavimą). Tai idealu sluoksniuojant fokusą, kai fotografuojami peizažai. Čia tai dariau su „Alpha 7R V“, kuris palaiko automatinį fokusavimo sluoksniavimą kaip vaizdo režimą. Pirmame plane – ledo struktūros, o antrame – sniegu padengtas krioklys.
Kitos nakties orų prognozė šalies pietryčiuose buvo daug žadanti. Mano kelionės tikslas buvo Vestrahornas – įspūdingas kalnas Pietų Islandijoje. Regioną pasiekiau vakare ir žvalgiausi. Sąlygos buvo puikios: šviežias sniegas ant gražaus kalno, kurį galima fotografuoti iš šiaurės su paplūdimiu priešais. Po saulėlydžio dangus išsigiedrijo ir vėjas, kuris paprastai šiame regione būna labai stiprus, stebėtinai nurimo. Po vakarienės kemperyje prasidėjo didysis reginys danguje. Šiaurės pašvaistė paprastai būna tik ribotą laiką, todėl turėjau paskubėti. Pasiėmiau kuprinę ir išvykau į paplūdimį. Pakeliui trumpam stabtelėjau vidury snieguoto kraštovaizdžio. Šiaurės pašvaistė buvo per visą dangų, todėl nusprendžiau padaryti panoraminę nuotrauką. Kadangi Šiaurės pašvaistės juda dinamiškai, pavienes nuotraukas reikia daryti labai greitai. Kuo mažesnis židinio nuotolis, tuo mažiau reikia pavienių nuotraukų, o kuo didesnė diafragma, tuo trumpesnis ekspozicijos laikas – tai idealios sąlygos šiam objektyvui. Vienoje nuotraukoje pozavau su žibintu – fotografuoti buvo lengva naudojant fotoaparate integruotą 10 sek. trukmės automatinį laikmatį.
Negalėjau gaišti laiko, todėl nuėjau į paplūdimį. Štai čia išryškėjo tikrosios objektyvo galimybės. Bandžiau nufotografuoti šiaurės pašvaistę virš Vestrahorno, atsispindinčią ploname grįžtančių bangų vandens sluoksnyje – ir visą tai labai tamsiu paros metu... Atrodo, sudėtinga – taip ir yra! Dabar labai svarbus buvo trumpas ekspozicijos laikas, kad manęs neužkluptų kita banga. Naudodamas f/1,8 ir ISO 4000, sugebėjau padaryti gerai eksponuotą nuotrauką per 4 sekundes. Ir štai – pavyko! Šiaurės pašvaistė atsispindėjo kartu su Vestrahornu. Kokia stulbinanti akimirka.
Dabar pabandžiau pasiekti ekstremalų lygį. Per grįžtančią bangą padariau ištisines panoramines nuotraukas. Koks neįtikėtinas malonumas bėgti nuo bangos prie bangos esant –10 °C temperatūrai ir vis spartinti tempą. Šlapios ir sušalusios kojos garantuotos. Taigi dar svarbiau, kad objektyvas būtų mažas ir kompaktiškas, nes bėgant reikia veikti greitai. Su šiuo objektyvu jokių problemų nekils. Dėl plataus 16 mm kampo ir plačiai atvertos f/1,8 diafragmos man pavyko užfiksuoti panoramas su atspindžiais paplūdimyje. Tiesą sakant, esu sužavėtas rezultatu. Esant f/1,8 diafragmai, ryškumas yra labai geras, o komos ir vinjetavimo efektas kampuose labai mažas. Bet tiesiog patys pažiūrėkite į nuotraukas!
Kai mano pirštai prarado jautrumą ir prireikė trumpos pertraukos, paprasčiausiai nukreipiau fotoaparatą į dangų ir, naudodamas intervalinio fotografavimo funkciją, padariau kiek įmanoma daugiau pavienių kadrų. Iš to vėliau apdorojant galima sukurti laiko intervalų filmą. Fotoaparatu taip pat pavyko užfiksuoti gražią šiaurės pašvaistės audrą. Buvo nustatyta tik 2 sekundžių ekspozicija, kad greitai judančios šiaurės pašvaistės nesusilietų. Tam būtina plačiai atverta diafragma (f/1,8), nes priešingu atveju tektų fotografuoti naudojant labai aukštą ISO nustatymą.
Kai tik pirštai vėl sušilo, tęsiau panoramų fotografavimą! Maždaug po 2 valandų magija, deja, baigėsi. Auštant saulei vėl fotografavau Vestrahorną su pirmąja šviesa. Vėlgi, dabar objektyvas labai gerai veikė esant f/13 diafragmai.
Grįždamas atgal sustojau prie visame pasaulyje garsaus Deimantinio paplūdimio, kad gražioje šviesoje nufotografuočiau Vatnajökull ledyno „ledkalnius“. Viskas pavyko fotografuojant pavienius kadrus. Vėl likau labai sužavėtas rezultatais.
Po to Islandiją užklupo smarkios audros, kurių vėjo greitis viršijo 200 km/val., ir fotografuoti buvo neįmanoma, todėl džiaugiausi, kad man ten būnant dangus buvo giedras. Paskutinę naktį pakeliui į oro uostą pažvelgiau pro automobilio langą ir tarp debesų tarpų pamačiau Šiaurės pašvaistę. Netoli Reikjaviko susiradau gerą fotografavimo vietą ir aptikau namą su tvenkiniu priešais. Čia man taip pat pasisekė naudojant šį objektyvą nufotografuoti gražiai atsispindinčią Šiaurės pašvaistę. Kaip ir tikėjausi, vaizdas gavosi puikus net ir esant f/1,8 diafragmai.
Apskritai man labai patiko naudoti FE 16 mm f/1,8 G. Manau, kad tai puikus objektyvas – itin lengvas ir kompaktiškas, o dėl labai plačios diafragmos ir filtrų sriegio jis puikiai tinka astrofotografijai bei klasikiniams peizažams. Jis visada turės vietą mano fotoaparato krepšyje.
„Tai yra ypatingos rūšies fotografija: nematoma žmogaus akimi, bet tikra“