prie ežero, virš kurio švyti šiaurės pašvaistė, stovintis vyras

Nuostabi pašvaistė

Madsas Peteris Iversenas

„Atrodo, kad esi tik tu ir prieš tavo akis atsivėrusi Visata“, – pasakojo danų fotografas Madsas Peteris Iversenas. Madsas jau daugelį metų fotografuoja kraštovaizdžius, tad šį nuostabų gamtos reiškinį jis taip pat matė ir įamžino daugybę kartų. Tačiau pašvaistė kaskart jį apstulbina tarsi primindama, kokia mažytė yra mūsų planeta ir visi jos gyventojai.

prieplauka ežere, virš kurio matyti pašvaistė © Mads Peter Iversen | Sony α7R V + FE 14mm f/1.8 GM | 2s @ f/1.8, ISO 6400

Kai Madsas paima į rankas savo fotoaparatą „Sony Alpha 7R V“, tai yra tik paskutinis Šiaurės pašvaistės fotografavimo proceso etapas. „Aš, kaip kraštovaizdžių fotografas, nemažai laiko skiriu vietovėms išžvalgyti, – tęsė jis. – Kai kurios vietos Šiaurės pašvaistei fotografuoti yra tinkamesnės nei kitos. Apskritai, Šiaurės pašvaistė geriau matoma šiaurės kryptimi, todėl nuotraukos kompoziciją ir pirmojo plano objektus reikia suderinti taip, kad pašvaistė būtų matoma žiūrint iš pietų į šiaurę. Kita vertus, taip pat svarbu kompozicijoje turėti erdvės iš rytų į vakarus, jei aplink prasidėtų šviesų šėlsmas.“

prie ežero, virš kurio švyti šiaurės pašvaistė, stovintis vyras © Mads Peter Iversen | Sony α7R V + FE 14mm f/1.8 GM | 6s @ f/1.8, ISO 6400

Madsas siekia įamžinti gamtos reiškinius į kraštovaizdžio kontekste, ir tai – viena iš priežasčių, kodėl jis paprastai fotografuoja naudodamas itin plataus kampo objektyvus. „Renkuosi „Sony“ FE 14 mm f/1,8 GM ir 20 mm f/1,8 G objektyvus, nes jie leidžia įtraukti Šiaurės pašvaistę į peizažo kompoziciją. Jei pašvaistės aktyvios ir užima didžiąją dangaus dalį, naudoju 14 mm objektyvą, o jei jos yra šiek tiek labiau koncentruotos, pavyzdžiui, matomos tik šiaurėje, geriausia tinka 20 mm įrenginys.“

Pagrindinė abiejų minėtų objektyvų ypatybė – f/1,8 diafragma, dėl kurios jutiklį pasiekia daug šviesos. Tačiau Madsui svarbu naudoti būtent G serijos objektyvus, nes šis kokybės ženklas garantuoja, kad vaizdai bus ryškūs nuo vieno kadro kampo iki kiti. „Šie objektyvai puikiai tinka astrofotografijai", – toliau pasakojo fotografas, – nes dėl didelio jų ryškumo visos žvaigždės yra puikiai matomos.“

medis, kurio siluetą nušviečia nuostabi pašvaistė © Mads Peter Iversen | Sony α7R V + FE 14mm f/1.8 GM | 2.5s @ f/1.8, ISO 6400

Fotoaparato „Alpha 7R V“ ekspoziciją Madsas renkasi atsižvelgdamas į tai, kaip greitai Šiaurės pašvaistė juda, tačiau pradinės nuostatos visada išlieka tos pačios: „Paprastai pradedu nuo ISO jautrumo ISO 3200 ir naudoju didžiausią f/1,8 diafragmą. – Tada fotografas nustato pradinį penkių sekundžių užrakto greitį, kurį išmoko naudoti per ilgus patirties metus. – Šiame pradiniame taške naudodamasis fotoaparato „Alpha 7R V" histograma įvertinu, ar ekspozicija ne per didelė ir ne per maža. Galiu padidinti jautrumą iki ISO 6400 ir nustatyti didesnį užrakto greitį, kad geriau užfiksuočiau šviesas. Visgi paprastai dirbu nuo ISO 1600 iki 6400 ir stengiuosi, kad užrakto greitis būtų kuo didesnis.“

„Fotografas, fotoaparatas ir pašvaistė tarsi sukasi šokio sūkuryje, nes tenka nuolat keisti nustatymus, gal net kompoziciją, ir prisitaikyti prie to, kaip juda Šiaurės pašvaistė.“

2024 m. spalį Madsas turėjo galimybę Danijoje nufotografuoti Šiaurės pašvaistę, kuri buvo matoma visoje Europoje – daug piečiau, nei tos vietos, kur šis reiškinys įprastai stebimas. „Tai buvo tikras stebuklas, – prisiminė fotografas. –Šiaurės pašvaistę čia matome kelis kartus per metus, bet tą naktį ji atrodė lyg didžiulis sprogimas. Būdamas ten, toje vietoje, jaučiausi kaip vaikas saldainių parduotuvėje.“

pašvaistės nutviekstas vėjo malūno siluetas © Mads Peter Iversen | Sony α7R V + FE 14mm f/1.8 GM | 2s @ f/1.8, ISO 4000

Tą naktį Madsas fotografavo vėjo malūną, kurio siluetą išryškino virš ir už jo spindinčios ryškiaspalvės dangaus šviesos. „Dirbau su fotoaparatu „Alpha 7R V“ ir naudojau atlenkiamą šio fotoaparato pakreipiamąjį ekraną, kad galėčiau lengvai padaryti mažo kampo nuotrauką, žiūrėdamas į vėjo malūną ir dangų. Tai viena iš puikių šio fotoaparato savybių kraštovaizdžio ir astrofotografams, palyginti su jo pirmtakais.“

Stulbinantys vaizdai, kuriuos Madsas įamžino tą spalio naktį, puikiai atspindi džiaugsmą fotografuojant Šiaurės pašvaistę, ir pasitenkinimą, teikiamą galutinių nuotraukų, kurioms buvo tiek daug planuota ir ruoštasi.

žalios pašvaistės nušviestas vėjo malūno siluetas © Mads Peter Iversen | Sony α7R III + FE 20mm f/1.8 G | 3.2s @ f/1.8, ISO 3200

„Dažnai peržiūriu trumpalaikes ir ilgalaikes Saulės aktyvumo prognozes, – dar pridūrė fotografas – Kuo Saulės vėjas stipresnis ir Saulės aktyvumas didesnis, tuo didesnė tikimybė išvysti ir Šiaurės pašvaistę. Visgi tam turi būti palankios ir kitos oro sąlygos. Jei dangus bus debesuotas, pašvaistės nematysite, nes ji yra aukščiau Žemės atmosferoje. Taigi, planavimas ir tinkamų sąlygų laukimas yra svarbi dalis, o kokį vaizdą išvysi, sužinai tik atėjęs ten fotografuoti.“

Visa tai Madsui yra tiesiog stebuklinga patirtis: „Jei galiausiai viskas susiklosto, tavęs laukia dvigubas atlygis – gali patirti nuostabią akimirką ir įamžinti ypatingą vaizdą“, – sakė jis apibendrindamas.

Atrinkti gaminiai

Prisijunkite, kad gautumėte „α Universe“ naujienlaiškį

Sveikiname! Sėkmingai užsiprenumeravote „α Universe“ naujienlaiškį

Įveskite tinkamą el. pašto adresą

Atsiprašome! Įvyko netikėta klaida

Sveikiname! Jūs sėkmingai užsiprenumeravote