Pavasaris tavo žingsnyje

Vokietijos vakariniame Aifelio regione ankstyvas rytas ir pavasario saulė kelia lengvą rūką virš kalnų bei lygumų. Automobilis rieda ryto aušroje, bet staiga sustoja. Kažkas patraukė kraštovaizdžio fotografo Michaelio Schaake dėmesį.

Palikęs automobilį vidury kelio, jis iššoka ir patraukia link tikslo, rankoje laikydamas „Sony“ fotoaparatą ir objektyvą. Po minutės vienišo medžio siluetas įamžintas, ir jis grįžta į kelią. „Kai matau kadrą, nemėgstu blaškytis“, – aiškina jis. „Kaip tik taip man patinka dirbti su peizažais. Noriu būti judrus ir reaguoti į šviesą ar orą ten, kur juos randu.“

Daugelis jo meilės gamtai kupinų nuotraukų, įamžintų vietovėse nuo Pietų Afrikos iki šiaurinės Norvegijos, yra tokių pasivažinėjimų ar ilgų žygių per dykumą rezultatas. „Kai staiga pamatau kažką, kas patraukia mano dėmesį“, – tęsia jis. „tai tikrai instinktyvu, ir tuo momentu aš jau turiu vaizdą galvoje, net iki montažo. Tačiau tam reikia greitai dirbti.

Pavasaris – metas, kai oras ir šviesa keičiasi kas sekundę, o kartu su jais kinta ir kraštovaizdis. „Aš visada džiaugiuosi šiuo metų laiku,” – šypsosi jis. „Kadangi tai yra vienas iš tų retų atvejų, kai sezonų kaita tikrai jaučiasi. Žemės atšilimas atneša miglą ir žiedus, ir nors sniego žemumose nebeliko, jis vis dar matomas aukštesnėse vietose, ir tai suteikia gražų kontrastą. Aušta ir temsta taip pat patogesniu laiku nei vasarą, ir tai puiku, nes, nors esu kraštovaizdžio kūrėjas, nemėgstu keltis 3 val. ryto, kaip ir visi kiti!“

Ir nors daugelis Michaelio nuotraukų padarytos tokiu būdu, suliejant kelis kadrus, tai sunku įžvelgti jo darbuose. Čia nėra ryškaus, nenatūralaus HDR vaizdo. „Iš tikro, tai tik būdas susidoroti su kontrastingu apšvietimu“, – aiškina jis, – „bet nenoriu, kad nuotraukoje tai būtų matoma. Visada noriu, kad ji atrodytų tikroviška, ne per daug apdorota.”

Savo misijoje užfiksuoti tobulą kraštovaizdžio kadrą, kur didžiąją laiko dalį reikia vaikščioti, Michaelis puikiai žino, kokią įrangą neštis. „Alpha 7R IV“ pasižymi vidutinio formato skiriamąja geba, dinaminiu diapazonu ir mažu triukšmu nedideliame korpuse“, – sako jis, „todėl jis puikiai tinka situacijose, kai reikia aukščiausios kokybės, bet mažo svorio. Fotoaparato greitis ir korpuse esantis vaizdo stabilizavimas yra labai svarbūs fotografuojant rankiniu būdu, dirbant su bet kokiu objektyvu, kurį uždedu.”

Atrodo, kad žygių ir kelionių derinimas su fotografija padarė Michaeliui teigiamą poveikį, o jo lengvasvoris „Sony“ yra svarbi to dalis. „Tai iš tikrųjų keičia mano požiūrį į aplinką“, – baigdamas teigia jis, – „tai praturtino mano keliones. Šiandien aš seku savo akimis, o ne kopijuoju kitų vaizdus. Žinau, kad jei aš rasiu džiaugsmą šviesoje, ant kalvos šlaito ar pakrantės vingių, tai perteiks mano meilę kraštovaizdžiui ir kam nors kitam.“