Yra toks posakis, kuris man patinka: „Geros nuotraukos nufotografuojamos gerais fotoaparatais. Puikios nuotraukos – širdimi ir siela.“

Sakyčiau, kad fotografuoti žmones – dinamiškiausia ir sudėtingiausia fotografijos sritis. Fotografai niekada neturėtų pamiršti, kad pozavimas nuotraukai yra pasitikėjimo aktas. Tai trapus ir subtilus menas, kurį reikia gerbti.

Kartais fotografuojami žmonės sako, kad jiems patinka mano pasitikėjimas savimi, nes tai leidžia jiems jaustis laisviau. Tą pasitikėjimą kelia geras pasiruošimas, ypač techninis. Pavyzdžiui, jei per daug koncentruojatės į f skaičius ir fotoaparato valdymą, tiesiog negalite skirti pakankamai dėmesio fotografuojamam asmeniui.

Išmanykite savo įrangą ir naudokitės ja.

Puiku, kad fotoaparatas galvoja už mane, todėl galiu sutelkti dėmesį į svarbiausią nuotraukos aspektą – fotografuojamą asmenį. Esu naudojęs visus „Sony Alpha 7“ fotoaparatus, bet šiuo metu naudoju geriausiąjį – „Sony Alpha 1“. Jo didelės raiškos jutiklis yra pakankamai greitas, kad užfiksuotų menkiausius veido išraiškos pokyčius, ir suteikia man viską, ko reikia komerciniam ir redakciniam darbui.

Mano nuomone, vienas svarbiausių „Sony“ fotoaparatų technologijos patobulinimų buvo akių aptikimo AF. Dažnai fotografuoju muzikantus esant labai blogam apšvietimui. „Alpha 1“ akių aptikimo AF sistema leidžia sufokusuoti fotografuojamo asmens akį, net kai apšvietimo sąlygos nėra pakankamai geros, kad fotografas galėtų pats ją matyti. Anksčiau fotografuodamas tokį kadrą nerimaudavau, ar nuotraukos bus sufokusuotos. Daugiau dėl to jaudintis nebereikia.

Istorija kadre

Turite galvoti apie vaizdo rėmelį taip, kaip tapytojas apie drobę. Viena dažniausia pradedančiųjų klaidų – dėmesio sutelkimas į fotografuojamą asmenį ir likusio vaizdo ignoravimas. Tai reiškia, kad jie užpildo du trečdalius „drobės“ kažkuo nereikšmingu. Taip neturėtų būti. Aš renkuosi kadrą negalvodamas apie foną ar priekinį planą, man egzistuoja tik vienas objektas ar asmuo, ir tai yra istorija kadro viduje.

Jei dirbu su žmogumi, visada stengiuosi išsiaiškinti jo istoriją ir apgalvoti, kaip ją pateiksiu per objektyvą. Net jei tai paprastas nespalvotas portretas stambiu planu, vis tiek pirmiausia turiu paaiškinti sau, kodėl čia esu ir ką darau.

Tai, ką žiūrovas matys kadre, priklauso nuo mano naudojamo objektyvo židinio nuotolio. Šiuo metu fotografuoju su neįtikėtinai ryškiu 135 mm f/1,8 objektyvu „G Master“. Įsimylėjau jį vos išbandęs. Paprastai naudoju jį portretams visu ūgiu ir iš arčiau – jis pasižymi sklandžiausiu „bokeh“ efektu. Taip pat naudoju 85 mm ir 24–70 mm objektyvus „G Master“. Šiems trims objektyvams tenka apie 90 % mano fotografuojamų portretų, o dažniausiai renkuosi 135 mm objektyvą. Tačiau, jei dirbu vietoje ir noriu keliauti lengvai, su savimi pasiimu vieną objektyvą, atsižvelgdamas į fotografavimo pobūdį.

Kompozicija

Kompozicija yra žaismingas dalykas. Yra vos kelios taisyklės, kurias turite žinoti taip gerai, kad taikytumėte pasąmonėje. Toliau fotosesijos metu galite laisvai improvizuoti ir pasiduoti įkvėpimo pliūpsniams. Tai lyg muzika – prieš pradėdami improvizuoti, turite pažinoti natas.

Jei pradėsite improvizuoti neturėdami pagrindų, kai kurios kompozicijos gali būti keistos – idėja gal ir puiki, bet bendras vaizdas niekam tikęs. Dažnai tai matau, ir didžiausias pavojus čia kyla talentingiems žmonėms, kurie turi daug idėjų, bet mano, kad gali praleisti pagrindus.

Apšvietimas

Apšviečiant objektą nepakanka įjungti ar išjungti šviesą. Ji turi daug savybių, tokių kaip spalva, intensyvumas, ryškumas ir kryptis. Svarbiausia yra išanalizuoti ir suprasti esamą scenos apšvietimą prieš nusprendžiant, ką su juo daryti.

Aš apšvietimo derinimo procesą dažnai pradedu nuo nedidelių pakeitimų, o ne iš karto, pavyzdžiui, pridėdamas didelius šviestuvus, stovus ir šviesdėžes. Net jei pajudinsite fotografuojama objektą tik kelis metrus, apšvietimas gali visiškai pasikeisti. Pakeitus kampą, kuriuo fotografuojate, taip pat galite sukurti visiškai kitokią perspektyvą ir foną, taip vėlgi pakeisdami bendrą kompozicijos ir apšvietimo balansą.

Turiu daug laisvės dirbti natūralaus apšvietimo sąlygomis, nes „Alpha 1“ jutiklį galima naudoti nustačius didelį jautrumą ir man nereikia jaudintis, kad vaizdo kokybė pablogės. Galiu fotografuoti albumų ar žurnalų viršelius, nustatęs ISO 3200. Tai suteikia man daug daugiau laisvės ir erdvės kūrybiškumui.