Praleisti ir pereiti prie turinio

Didelės raiškos garso terminai

tai turi žinoti kiekvienas audiofilas

Ar norite pasinerti į jaudinantį (ir kartais užvaldantį) didelės raiškos garso pasaulį? Yra be galo daug informacijos apie didelės raiškos garsą, tačiau naudojami specifinio žodyno akronimai ir painūs terminai gali pasirodyti nelabai aiškūs.

Nesijaudinkite. Mes, dirbantys „Sony“, suteiksime jums žinių apie didelės raiškos garsą, kad galėtumėte tapti tikru garso ekspertu ir mėgautis aukščiausios kokybės muzika.

Pateikiame audiofilų naudojamus pagrindinius didelės raiškos garso terminus ir jų paaiškinimus:

Didelės raiškos garsas:

garsas naudojantis didesnį diskretizacijos dažnį nei CD ir MP3 dažnis, naudojamas koduojant ir atkuriant muziką. Itin aiškus ir kiekvieną niuansą perteikiantis didelės raiškos garsas suteiks jūsų mėgstamoms dainoms gyvybės, nes konvertuojant prarandama mažiau duomenų nei konvertuojant į MP3 failus. Didelės raiškos garso failų formatai yra WAV, DSD, ALAC, FLAC ir AIFF.

DSD ir PCM:

yra du pagrindiniai garso apdorojimo / kodavimo būdai, kuriuos naudojant jis konvertuojamas į skaitmeniniam naudojimui tinkamus PCM ir DSD formatus. PCM formatas yra lengviau valdomas. DSD yra pagrindinis įrašų studijose naudojamas formatas, o kai kurie pasakytų, kad DSD formato skaitmeniniai failai beveik prilygsta originaliam analoginiam šaltiniui. Čia pateikiamos jų ypatybės:

DSD:

tiesioginiam skaitmeniniam srautui naudojama kodinė impulsinė moduliacija, kurią pasitelkus garso signalai įrašomi į skaitmenines saugojimo laikmenas. Šios technologijos diskretizacijos dažnis 2,8224 MHz arba 5,6448 MHz, kuris yra 64 arba 128 k. didesnis nei CD diskretizacijos dažnis.

PCM:

kodinė impulsinė moduliacija – technologija, kuri konvertuoja standartinius garso signalus į skaitmeninį garsą. Tai standartinė skaitmeninio garso forma naudojama kompiuteriuose ir CD. Signalo amplitudė diskretizuojama vienodais intervalais, o tada kiekvienam elementui pritaikoma artimiausia reikšmė skaitmeniniame diapazone.

Nuostolingasis glaudinimas:

naudojant šį failų glaudinimą prarandami originalios versijos duomenys bei kokybė ir jis siejamas su MP3s ir AAC failais. Gautas failas užima daug mažiau vietos nei pradinė versija, tačiau prarandama kokybė.

Nenuostolingasis glaudinimas:

naudojant glaudinimą neprarandant, dėl algoritmų iš suglaudintų duomenų atkuriami beveik idealūs originalūs duomenys. Paprastai tokie failai būna didesni, nei naudojant glaudinimą prarandant, tačiau jų garso kokybė daug geresnė. Keli šio tipo failų formatų pavyzdžiai yra FLAC ir „Apple Lossless“.

Nesuglaudintas:

nesuglaudintas garsas yra būtent toks, kaip skamba originalus failas jo nesuglaudinus. Tiesą sakant, geriausia garso kokybė atkuriama iš nesuglaudintų garso failų, tokių kaip WAV ir AIFF formatai. Nesuglaudintų garso failų trūkumai yra tai, kad jie užima daug vietos ir jiems atidaryti ir atkurti būtinas dažnių diapazonas.

kHz/bit.:

tai standartinis diskretizacijos dažnio žymėjimas reguliuojant gylį bitais.

Kilohercai (kHz)

išmatuoja diskretizacijos dažnį, t. y., kiek kartų per sekundę garsas yra diskretizuojamas. Kuo didesnis kHz skaičius, tuo geresnė garso kokybė.

Gylis bitais

išmatuoja kiek bitų (arba kiek duomenų) yra kiekviename elemente. Gylis bitais tiesiogiai atitinka kiekvieno elemento raišką. Kuo didesnis gylis bitais, tuo geresnė garso kokybė.

Dabar, kai išsiaiškinome didelės raiškos garso terminus, skirkime minutėlę ir paklausykime, kaip tai skamba tikrovėje.

Klausykitės itin aiškaus didelės raiškos garso per kokybiškas MDR-1A/B didelės raiškos stereogarso ausines.

Mėgaukitės DSD privalumais, kuriuos geba perteikti 64 GB skaitmeninis didelės raiškos „Walkman®“ muzikos grotuvas.

Raskite visas mėgstamas dainas didelės raiškos garso formatu.