Jei gyventumėte kitame pasaulyje ir iš kosmoso pirmąkart pažvelgtumėte į Žemę, pamanytumėte, kad šioje planetoje be vandens daugiau nieko nėra. Pažiūrėjus kitu kampu ir supratus, kad vanduo dengia 71 % viso paviršiaus, jums norėtųsi paklausti, kur šioje mėlynojoje planetoje labiausiai tikėtina aptikti protingų būtybių.

Žinios ir švietimas yra Alexio Rosenfeldo darbo esmė. UNESCO remiamam tyrinėjimų projektui, vadinamam fondu „1 Ocean“, vadovaujantis Alexis su bendradarbiais ieško, dokumentuoja ir remia vandenynuose atliekamas mokslines misijas, tokiu būdu siekdami ypatingo tikslo – padėti mums geriau suprasti vandens aplinką ir ją saugoti. Sakydamas „mums“ jis turi galvoje kiekvieną žmogų, nes mes esame priklausomi nuo pasaulio vandens išteklių ir privalome bendrai jais rūpintis.

„Projektas pavadintas „1 Ocean“, nes gerai pagalvojus turime tik vieną vandenyną – juo visi bendrai naudojamės ir esame nuo jo priklausomi, – pasakojo Alexis. – Mūsų pasaulį iš visų pusių supa vanduo. Viduržemio jūra susisiekia su Atlanto vandenynu, Atlantas – su Ramiuoju, o šis pereina į Filipinų ir Pietų Kinijos jūras. Iš ten Indijos vandenynas vėl pasiekia Atlantą. Taip susiję tik mūsų jūros. Viena vertus tai yra gerai, tačiau kita vertus – blogai.“

„Vykdant veiklą ar pažeidžiant nusistovėjusią tvarką vienoje vietoje pasekmes matome kitur, – tęsė Alexis. – Mūsų misija yra skleisti žinias apie planetos vandenynų būklę ir jų svarbą. Nors iš aukštai mūsų pasaulį ir jo sąsajas įžvelgti nesunku, tačiau suprasti, kas iš tikrųjų vyksta su mūsų planetos vandenimis, nėra taip paprasta. Jūrų ir ežerų paviršius mirgėte mirga atspindžiais, o po bangomis slepia negailestingą tiesą apie mūsų aplaidumą. Tyrinėti šias paslaptis pavedame naujausiai mūsų komandos narei Lilei, – nusišypso jis ir priduria: – Tikimės, kad ji mums labai padės.“

Lilė yra povandeninis robotas, kuris, Alexio nuomone, savo galimybėmis nemažai pagelbės ir pagerins jo po vandeniu atliekamų darbų kokybę – bus lengviau siekti ypatingų tiriamosios ir šviečiamosios veiklos tikslų. „Lilę kūrėme kartu su „Black Whales Pictures“ vadovu Antuanu Dronsėjumi (Antoine Drancey), o finansinę ir techninę paramą gavome iš Sony Europe, – pasakojo jis. – Antuanas yra pilotas, aš – fotografas, o Lilė man yra tarsi dar viena pora akių gelmei stebėti. Aparatas pritaikytas nerti į 1000 metrų siekiantį gylį ir gali plaukti penkių mazgų greičiu. Su nuotoline stotimi jis sujungtas optiniu kabeliu, todėl viską matome lyg būtume panėrę kartu.“

„Tokiuose projektuose labai svarbu viską fotografuoti ir filmuoti, – tęsė Alexis, – nes gelmėse kas kartą nutinka kažkas nauja, ką būtina ištirti ir parodyti kitiems. Lilė šviečia naujos konstrukcijos LED žibintais, be kurių neįmanoma dirbti giliai po vandeniu, tačiau užvis geriausia yra tai, kad aparatas pritaikytas fotoaparatui „Sony Alpha 1“ ir įrašymo įrenginiui „Atomos“. Su šia įranga galime fiksuoti nuostabios kokybės RAW nuotraukas ir filmuoti 4K arba 8K raiška. „Sony“ fotoaparatai „Alpha“ yra vienodos konstrukcijos, todėl prireikus filmuoti prieblandoje vietoj pirmojo modelio galime sumontuoti „Alpha 7S III“.

Lilė ir jos valdymo sistema sukonstruota taip, kad ekspozicijos, vaizdo fokusavimo funkcijos ir net priartinimo nustatymus Alexis gali reguliuoti iš toli. Įranga į komandas reaguoja akimirksniu. „Be to, ką minėjau, kita labai gera Lilės savybė yra 18 valandų veikianti baterija, padėsianti mums parodyti daugiau medžiagos.“

„Po vandeniu fotografams, kaip ir mūsų planetai, paprastai nėra lengva, – pasakojo Alexis, – tačiau Lilė suteikia mums tai, ką dažniausia turi tik sausumoje dirbantys fotografai. Kai profesionalai laukinę gamtą fotografuoja miške arba lygumoje, jie gali budėti po kelias valandas ar net dienas – tereikia šiltos aprangos ir maisto. Vandenyje galimybių mums yra gerokai mažiau. Laukiame, kiek įmanoma, tačiau galiausiai turime kilti į paviršių, o išnėrus tikėtina, kad keliomis minutėmis pavėluosi užfiksuoti ką nors svarbaus. Su Lile mes galime slėptis, laukti, stebėti ir objektų vaizdą fokusuoti tiek, kiek mums reikia! Taip dirbti įmanoma ne tik gelmėse, bet ir vidutiniame 20–40 metrų gylyje.“

Minėtos savybės atvėrė Alexiui dideles vandenyno platybes, kuriose jis gali dirbti. „Be to, turime galimybę nerti į šaltesnį vandenį, pasiekti didesnį gylį ar net karštesnes vietas, pavyzdžiui, gelmių ugnikalnius ir geotermines angas, kuriose egzistuoja unikalios ekosistemos.“

Liūdna, tačiau Lilė skirta fiksuoti ne tik aptinkamą grožį, bet ir susirūpinimą keliančius dalykus. „Nors labai daug informacijos apie rūšis, kurias fotografavome ir filmavome, atskleisti kol kas negalime, tačiau viena iš jų – raudonieji koralai (gorgonijos) Viduržemio jūroje, – tęsė Alexis. – Ten didelė problema yra miškų kirtimas, dėl kurio jūra šyla ir keičiasi. Gražūs šios rūšies organizmai gyvena arti vandens paviršiaus arba giliau – iki 200 m gylyje. Jie yra svarbi ekosistemos dalis – jais minta arba juose slepiasi kiti gyvūnai.“

„Ir tada susiduriame su plastiku, – tarė niūriai. – Jis užima didelę dalį tyrimų, kuriuos „1 Ocean“ atlieka su Lile. Problema yra žinoma, tačiau mes parodysime, kad ji – daug baisesnė nei žmonės mano. Jei grįšime prie idėjos matyti giliau paviršiaus, būtent plastikas yra keliantis šiurpą pavyzdys. Žinome, kad vos vienas ar du procentai į jūras patekusio plastiko lieka ant kranto ar vandenyno paviršiuje. 98 % nuskęsta ant dugno, kur daro daugiau žalos, be to, jį iš ten sunkiau pašalinti. Su Lile išsiaiškinome, kad yra apie 1000 metrų gylio gelmių, kurios, kad ir kaip būtų liūdna, atrodo kaip plastiko kapinės.“

„Šiose vietose, – tęsė jis, – randame praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje arba dar anksčiau pagaminto plastiko. Jis buvo numestas gatvėse arba į upes ir galiausiai pateko į jūrą. Filmuotoje medžiagoje, kurią įrašėme su Lile, stengiamės parodyti, kad plastikas nesuyra. Nors jo žmonės nebemato ir daugelis apie jį pamiršta, jis niekur nedingsta. Jis išties tampa dar pavojingesnis, kai suskyla į mikrodaleles ir nanodaleles. Jos patenka į mitybos grandinę ir kenkia ne tik jūrų organizmams. Ar prisimenate „vieną vandenyną“, kuris sieja mus visus? Tai reiškia, kad plastikas su maistu grįžta ir pas mus.“

„Lilė yra naujausia mūsų komandos narė. Šis aparatas su jame sumontuotu „Sony Alpha 1“ ir „Alpha 7S III“ yra priemonė, išplečianti mūsų vandenynų stebėjimo lauką, – pabaigai taria Alexis. – Bet mums viskas dar priešaky. Lilė kol kas neparodė geriausia, ką gali. Manau, kad praėjus kuriam laikui, ji padės mums atrasti dar neregėtų gerų ir blogų dalykų.“

„Turime daug galimybių ir idėjų, kur vykti, ko ieškoti ir kaip skleisti žinią apie mūsų vandenynus. Dar nevėlu ištaisyti klaidas. Esame dėkingi „Sony“, kad padeda mums tai daryti.“