Prisiglaudęs Amazonės upės pakraštyje ir apsuptas vešlių atogrąžų miškų, Ikitosas šiaurinėje Peru dalyje yra garsus dėl išties unikalios priežasties. Tai didžiausias miestas pasaulyje, į kurį negalima patekti keliu. Taip, išskyrus mažus greitkelius, kurie veda į kaimus ir žaliuojančią laukinę gamtą, vienintelis būdas ten patekti yra lėktuvu arba laivu. „Tai nepaprasta vieta, – sako Natanas Dviras, – ir turbūt viena iš atokiausių.“ Dokumentinėje fotografijoje keistumas dažnai reiškia galimybę, o, pasak Natano, Ikitose jų apstu. „Nuo namų, pastatytų ant aukštų stulpų, siekiant apsisaugoti nuo potvynio, iki plūduriuojančio Belén turgaus ir visos armijos taksi motociklų, gyvenimas ten kupinas neįtikėtinos įvairovės ir gylio, – sako jis. – Ten gyvena nepaprasti žmonės, o susipažinimas su jais gali palikti didžiulį įspūdį, todėl dokumentuoti gyvenimą šiame mieste – vienas džiaugsmas.“

„Man, – tęsia jis, – gatvės fotografija yra gyvenimo šventimas ir mano susižavėjimo žmonėmis produktas. Peru žmonės yra labiau atsipalaidavę nei daugelyje kitų vietų, todėl jie dažnai džiaugiasi, kad jais domimasi. Tačiau manau, kad geriausia dirbti sąžiningai ir demonstruojant pagarbą.“ „Užuot pavertęs fotografuojamus žmones objektais, kas gali nutikti fotografuojant iš toli arba pernelyg slaptai, teikiu pirmenybę bendravimui, – aiškina Natanas. – Dažnai ne iš karto fotografuoju, o pasivaikštau, kad pajusčiau vietos atmosferą. Tokiu būdu galiu kurti sąmoningiau, nes man nebedaro įtakos akivaizdi situacijos estetika. Šis metodas rizikingas, nes taip galima pakeisti žmonių elgesį arba jie gali nurodyti, kad visai nenori, jog juos fotografuotum. Tačiau paprastai tai daug sėkmingesnis būdas ir, svarbiausia, jis padeda išvengti žmonių sudaiktinimo.“

„Esu 195 cm ūgio, todėl vis tiek negaliu pasislėpti, – juokiasi jis, – bet paprastai pasirūpinu, kad būčiau matomas ir tada žmonės nenustemba. Jei kas nors mane sudomina, prieinu arčiau, kartais pakeičiu objektyvus, kad per tą laiką pamatyčiau, kaip jie reaguoja. Darant beveik visas šias nuotraukas buvo akivaizdu, ką darau. Kai kurie žmonės net pasiūlė nupirkti man išgerti arba pakvietė mane į savo namus. Kai praleidžiu daug laiko vienoje vietoje, žmonės ima mane pamiršti ir tiesiog būna savimi.“ „Kitas būdas fotografuoti su pagarba, – sako jis, – yra rasti patinkantį vaizdą, jį sukadruoti ir tiesiog palaukti, kol kadre prasidės gyvenimas. Tokiais atvejais taip pat būna akivaizdu, ką darau. Jei žmogus nenori būti fotografuojamas, jis gali mane tiesiog apeiti.“

Natanas tokioms nuotraukoms dažnai renkasi trumpesnius židinio nuotolius, kurie suteikia papildomos naudos. „Portretai, kuriuose objektas izoliuotas, gali būti labai įdomūs, bet aš renkuosi parodyti kontekstą, – aiškina jis. – Manau, kad įtraukiant aplinką sukuriama daug įdomesnė nuotrauka ir man patinka kurti vaizdus su daugybe tekstūrų, kuriuose matomi keli pagrindiniai veikėjai. Dažnai stengiuosi subalansuoti dinamišką pagrindinį objektą su jį papildančiais objektais, pavyzdžiui, kaip matoma skalbiančios moters ar žmonių turguje nuotraukose. Kiekvienoje iš šių nuotraukų yra keli portretai ir ilgiau tyrinėjant kadrą galima įžvelgti vis daugiau portretų. Mano tikslas – fotografavimo akimirką suderinti estetiką ir pasakojimą.“

„Fotografuodamas esu labai išrankus, – tęsia jis, – ir retai fotografuoju didesniu nei 3 kadrų per sekundę greičiu, nors mano „Sony“ fotoaparatai gali pasiekti daug didesnį greitį. Mano metodas – išlikti sąmoningam ir atpažinti tinkamą akimirką, o ne tikėtis, kad tai už mane padarys fotoaparatas. Tačiau mano „Alpha 7R V“ ir „Alpha 1“ fotoaparatai buvo labai svarbūs esant prastam apšvietimui. Abu fotoaparatai pasižymi neįtikėtinu vaizdo triukšmo slopinimu, todėl galiu reguliariai dirbti nustatęs 6 400 ISO vertę. Tokia ISO vertė leidžia veiksmingai padidinti užrakto greitį tamsioje aplinkoje ir sukurti nuotraukas, kurias verta apsvarstyti, o ne ištrinti.“ Natanas sako, kad esant prastam apšvietimui taip pat puikiai veikia ir jo fotoaparatų automatinio fokusavimo funkcija. „Sony“ automatinio fokusavimo funkcija puikiai automatiškai atrenka objektus, bet užsiimdamas gatvės fotografija naudoju šią funkciją daug įprastesniu būdu, fotografuodamas vieno kadro režimu ir naudodamas labai mažą automatinio fokusavimo sritį, kad pasiekčiau didžiausią tikslumą. Funkcija veikia neįtikėtinai gerai ir fokusavimas užsifiksuoja net tamsiose vietose, kuriose mano ankstesniam fotoaparatui reikėjo pagalbos.“

„Visada kadruoju naudodamas elektroninį vaizdo ieškiklį, o ne galinį ekraną, – sako jis, – nes tai padeda man visiškai sutelkti dėmesį į tai, kas yra priešais ir aplink mane. Man taip pat labai patinka elektroniniame vaizdo ieškiklyje naudoti tiesioginę histogramą. Tokiu būdu galiu visada tiksliai nustatyti ekspoziciją.“

Natano teigimu, visi techniniai jo fotoaparatų privalumai leidžia jam užmegzti geresnį ryšį su sutiktais žmonėmis ir sukurti autentiškesnius vaizdus. „Kadangi savo gatvės fotografija siekiu švęsti gyvenimą, – užbaigia jis, – negaliu to daryti naudodamas fotoaparatą, kuris apsunkina mano darbą.“